koka

nr. 120 / 7 gusht 2008

alukit

 

Pėrse tė votojmė?

 

Nga Piter Singer

Si shtetas i Australisė, kam votuar atje nė zgjedhjet e kaluara federale, ashtu si dhe rreth 95 pėr qind e votuesve australianė tė regjistruar. Kjo shifėr kontraston dukshėm me zgjedhjet nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, ku pjesėmarrja nė zgjedhjet presidenciale tė 2004-ės mezi kaloi 60-pėrqindshin. Nė zgjedhjet pėr Kongresin, qė bien nė mesin e mandatit tė presidentit, zakonisht votojnė mė pak se 40 pėr qind e zgjedhėsve amerikanė.   

Ka njė arsye, qė shpjegon pjesėmarrjen e lartė tė zgjedhėsve australianė. Nė vitet ’20 tė shekullit tė kaluar, kur niveli i pjesėmarrjes ra nėn 60 pėr qind, parlamenti dekretoi votimin e detyrueshėm. Qysh atėherė, pavarėsisht nga pikėpamjet e ndryshme tė qeverive pasardhėse, askush nuk bėri pėrpjekje serioze pėr shfuqizimin e ligjit, i cili, sipas sondazheve tė opinionit publik, gėzon mbėshtetjen e afėr 70 pėr qind tė popullsisė.

Australianėt, qė nuk votojnė, marrin letėr ku u kėrkohet arsyeja. Ata, qė nuk kanė njė justifikim tė pranueshėm, si pėr shembull, sėmundje apo udhėtim jashtė shtetit, duhet tė paguajnė njė gjobė tė vogėl, por atė e paguajnė mė pak se 1 pėr qind e votuesve.

Nė praktikė, qytetarėt janė tė detyruar tė shkojnė nė qendrėn e votimit, tė regjistrohen dhe tė hedhin fletėn e votimit nė kuti. Karakteri sekret i votimit nuk lejon qė njerėzit tė pengohen pėr tė shkruar ēfarė t’u teket nė fletėt e votimit ose t’i lėnė pa i plotėsuar. Kur pėrqindja e fletėve tė votimit tė pavlefshme ėshtė pak mė e lartė se atje ku votimi ėshtė i detyrueshėm, ajo ėshtė shumė mė e vogėl se ndryshimi nė nivelin e pjesėmarrjes sė votuesve.  

Votimi i detyrueshėm nuk ekziston vetėm nė Australi. Belgjika dhe Argjentina e kanė vendosur madje mė parė, dhe praktikohet nė shumė vende tė tjera, veēanėrisht nė Amerikėn Latine, ndonėse, si respektimi i ligjit, ashtu dhe sanksionet ndryshojnė nga vendi nė vend.

Ngaqė ndodhesha nė SHBA gjatė kohės sė zgjedhjeve nė Australi, nuk isha i detyruar tė votoja. Kisha shumė arsye tė shpresoja nė disfatėn e qeverisė konservatore tė Xhon Houardit (John Howard), por kjo nuk e shpjegon pse u pėrpoqa tė votoja, pėrderisa gjasa se vota ime mund tė ndryshojė diēka, ishte minimale (ashtu si dhe rezultoi).

Kur votimi ėshtė vullnetar dhe mundėsia qė rezultati mund tė pėrcaktohet nga vota e njė personi tė vetėm, ėshtė tejet e ulėt, madje kostoja mė e vogėl – pėr shembull, koha qė merr pėr tė arritur deri te qendra e votimit, qėndrimi nė radhė pėr tė plotėsuar fletėn e votimit – ėshtė e mjaftueshme pėr tė bėrė qė votimi tė duket irracional. Por nėse shumica e njerėzve ndjek kėtė vijė arsyetimi dhe nuk merr pjesė nė votim, njė pakicė e popullsisė mund tė pėrcaktojė njė tė ardhme tė vendit, duke lėnė shumicėn tė pakėnaqur.

Historia e paradokohshme e zgjedhjeve nė Poloni ėshtė njė shembull qė flet vetė. Nė zgjedhjet e pėrgjithshme tė 2005-ės morėn pjesė mė pak se 40 pėr qind e zgjedhėsve – niveli mė i ulėt i pjesėmarrjes qė nga koha e kryerjes sė zgjedhjeve tė lira pas periudhės sė sundimit komunist. Si rezultat, Jarosllav Kaēinjski (Jaroslaw Kaczynski) u bė kryeministėr me mbėshtetjen e njė koalicioni partish, qė kishin marrė shumicėn e vendeve nė parlament, pavarėsisht se pėr to kishin votuar vetėm gjashtė milionė nga 30 milionė zgjedhės me tė drejtė vote gjithsej.

Kur Kaēinjski u detyrua tė shkojė sėrish drejt kutive tė votimit vetėm dy vjet mė pas, doli nė pah se shumė prej atyre qė nuk votuan mė 2005-ėn, ishin tė pakėnaqur nga rezultati. Pjesėmarrja u rrit afėr 54-pėrqindshit me rritjen e dukshme tė votuesve tė rinj nė moshė dhe tė atyre me arsimim mė tė mirė. Qeveria e Kaēinjskit pėsoi disfatė tė rėndė.

Nėse nuk duam qė njė pakicė e vogėl tė pėrcaktojė qeverinė tonė, do tė kuptojmė rėndėsinė e nivelit tė lartė tė pjesėmarrjes. Megjithatė, pėrderisa vota jonė vetjake sjell vetėm njė kontribut tė vockėl nė rezultatin pėrfundimtar, secili prej nesh tundohet “t’i bjerė qylit” (to get a free ride), duke mos votuar, por duke shpresuar se mjaft tė tjerė do tė shkojnė tė votojnė pėr tė mbėshtetur demokracinė dhe zgjedhur qeverinė, qė ėshtė e pėrgjegjshme ndaj pikėpamjeve tė shumicės sė shtetasve.

Por ka dhe shumė arsye tė mundshme pėrse njerėzit marrin pjesė nė zgjedhje. Disa votojnė sepse ndiejnė kėnaqėsi nga kjo gjė dhe nuk mund tė gjejnė mėnyrė mė tė mirė pėr tė kaluar kohėn nė atė moment. Tė tjerė motivohen nga njė ndjenjė detyre qytetare, qė nuk vlerėson racionalitetin e votimit nga pikėpamja e ndikimit tė mundshėm tė njė vote nė pėrfundimin e pėrgjithshėm.

Tė tretėt mund tė votojnė, jo sepse pėrfytyrojnė se mund tė pėrcaktojnė rezultatet e zgjedhjeve, por sepse, si tifozė futbolli, duan tė mbėshtesin ekipin e zemrės. Ata mund tė votojnė sepse, nė tė kundėrt, nuk do tė jenė nė gjendje tė shprehin pakėnaqėsinė e vet ndaj qeverisė sė zgjedhur. Ose ata mund tė llogarisin se, ndonėse shanset qė vota e tyre do tė pėrcaktonte rezultatin e zgjedhjeve, gjithsej njė nga disa miliona, ky rezultat ėshtė kaq i rėndėsishėm, qė madje shansi i vockėl ėshtė i mjaftueshėm qė tė peshojė mė tepėr se prishja e rehatisė nga pjesėmarrja nė votim.

Por nėse kėto konsiderata nuk mund tė tėrheqin njerėzit drejt qendrave tė votimit, votimi i detyrueshėm ėshtė njė nga mėnyrat e kapėrcimit tė problemit tė pjesėmarrjes sė ulėt nė votime. Gjoba e vogėl pėr mospjesėmarrje nė zgjedhje e bėn votimin racional pėr tė gjithė, njėkohėsisht duke e shndėrruar pjesėmarrjen nė votime si normė morale. Australianėt e pėlqejnė votimin e detyrueshėm. Ata janė tė lumtur tė votojnė, duke e ditur se kėtė gjė e bėjnė tė gjithė. Vendet, qė i shqetėson pjesėmarrja e ulėt e zgjedhėsve, do tė ishte mirė tė mendonin pėr zbatimin e votimit tė detyrueshėm.

 

NEPER LABIRINTHET E NJĖ JETE PLOT RREZIQE

 

Kodet mesjetare te Leke Dukagjinit e kane shoqėruar popullin shqiptar pergjatė shtatė shekujsh. Nėse ne fillim te viteve 1400 ato ishin njefarė rregullatori, sot nė shekullin e internetit, megjithėse de jure janė non sens, de fakto janė fenomeni mė i tmerrshėm dhe potent, duke sfiduar edhe ligjet e shtetit. Nė qytetin verior Shkodėr, afėr lagjes Kiras, ekziston” lagjia e  gjakut”, ku qindra familje janė tė ngujuara, ku fėmijėt e tyre janė tė privuar nga shkolla, nga lodrat, nga liritė edhe mė elementare, pėr tė kaluar qoftė edhe pak centimetra rrethimin. Ėshtė padyshim paradoksi mė i zi jo vetėm pėr Shqipėrinė qė negocion pėr anėtarėlsim nė familjern e madhe euro atlantike, por edhe pėr Europėn, ku deklaratat nuk janė tė mjaftueshme jo vetėm pėr tė eleminuar, por as pėr tė minimizuar fenomenin nė fjalė. Mėri tė vjetra e tė reja marrin pėrditė e pėr natė jetė tė pafajshme njerėzish.Objekt i shkrimit tonė ėshtė nje konflikt  me moshė 50 vjeēare. Aso kohe , nė Theth tėl Dukagjunit, pikėrisht  ne vėndlindjen e krijuesit te Kanunit, feudalit Lekė Dukagjini, Gjergj Prel Thana, plagos me thikė bashkėfshatarin Gegė Lulpeta. I plagosuri nuk denoncon, nga nomuzi i shqiptarit qė nuk  “ankohet ne shtet”, por normalisht as arrin tė hakmerret, pasi ligjet e diktatorit Enver Hoxha  ishin kapitale pėr vrasjet.Gjithsesi, sipas kanunit jo vetėm nuk zbehej zemėrimi, por rritej dhe u lihet amanet edhe brezave, pėr tė  “vėnė nderin nė vėnd” Kėshtu, pas viteve 1990, kur nė Shqipėri bie sistemi mė diktatorial nė Botė, ēelet  “Arka e Pandorės”, ku tė kėqiat tashmė  dalin e bėjnė kėrdinė. Megjithėse Gjergj Thana dhe Gegė Lulpeta kishin vdekur, nipat e tyre sipas zakonit, janė nė hasmėri. Nipi i Lulpetės,Pjetri, vret me armė zjarri djalin e Gjergj Thanės, Markun, nė vitin 1994. Por kanflikti nuk mbydhet aty. Familja Thana  “qet pushkė” Ėshtė Dedė Thana qė hakmerret pėr tė atin duke vrarė pikėrisht vrasėsin Pjeter Lulpeta, dy vjet mė vonė, me 1996. Tashmė radhėn e ka familja Lulpeta tė vrasė. Nė shėnjestėr vihet ky djalosh qė shihni nė kėte fotografi,  Agostin Mark Thana, pasi vėllai i tij Deda , u fsheh.Ky , megjithėse ėshtė i njė datėlindjeje shumė tė re, pra  ka ardhur nė jetė mė 1 shtator 1980, njė plumb pushke e prźt. Ėshtė viti i zi 1997, vit kur depot e armatimit u shpėrthyen dhe popiulli u armatos, duke marrė pėrsipėr edhe luftėn civile qe mori 4100 jetė tė pafajshme, kur ky  djalosh duhej tė vritej me patjetėr. Dhe pikėrisht  1997, Pal Lulpeta qėllon me plumba mbi Agostin Thanėn, ne fshatin Vrake,r reth tetė kilometer ne veri tė Shkodrės. Duket se Zoti dhe fati kanė qėnė aty, pasi plumbat nuk arrijnė tė shėnjestrojnė. Agostini tashmė jeton nė ilegalitet, megjithėse nuk ka faj. E vetmja shpresė mbetet  Shoqata e Misionarėve tė Paqes dhe Pajtimeve tė Shqipėrisė, e cila ka arritur nė disa raste tė shuajė konflikte, Verēse pėr rastin nė fjalė, megjithė pėrpjekjet e shumta, konflikti nuk shuhet, pasi familja Lulpeta, nuk pranon . Madje edhe para pak ditėsh, pikėrisht mė 04 gusht 2008, Agostin Thana i shpėtoi vdekje mrekullisht, pasi njė makinė  tip Audi, pa targa, u pėrplas me makinėn ku ai po udhėtonte i fshehur ne sediljen e pasme te njė benci 2400-ėsh, duke provokuar njė karrambol. Kėshtu pra, konfliktet e gjakmarrjes po marrin revansh dhe do ishte ndoshta e nevojshme qė Shqipėria edhe pėr disa vite ta aplikonte ligjin e dėnimit me vdekje, pėr raste kur tjetri vret . Gjithsesi, ajo qė pėrbėn shqetėsim, ėshtė pikėrisht pafuqishmėria e shtetit pėr tė normalizuar deri diku ketė fenomen mesjetar qė po merr pėrditė e pėrnatė jetė tė pafajshme njerėzish, madje edhe grash e fėmijėsh.     

Arben  Cubaj

 

JETA DHE VDEKJA - SA AFER

 

Pėr familjen Ēuni nė Shkodėr, jeta dhe vdekja janė shumė afėr njėra tjetrės. Qysh mė 17 shkurt 2007, kjo familje nuk bėn njė ditė tė mirė, njė ditė tė qetė. Ka qėnė data 17 shkurt 2007, kur Kreshnik Ēuni nė grindje e sipėr, nė ndermarrjen ku punonte, pas njė tronditjeje tė rėndė psikologjike, ka plagosur me armė zjarri dy vellezėrit Mark e Zef Nikolla. Zef Nikolla, pas plagėve tė marra, ka humbur njėrėn dorė. Kėshtu deklaron kryeplaku i fshatit Theth, komuna Shalė, Gjovalin Lokthi. Familja Ēuni ėshtė me origjinė nga fshati Theth dhe sot jeton e ngujuar nė qytetin e Shkodės, ndėrsa familja Nikolla ėshtė nga Puka, por edhe ajo jeton nė Shkodėr. Pra, dy familjet janė nė hasmėri. Babai i Kreshnikut, Gjergj Nike Ēuni, sipas Kanunit, ka kėrkuar dorėn e pajtimit, pėr tė shpėtuar tre djemtė, Kreshnik, Franēessk dhe Dritan Ēuni, nga pushka e hakmarrjes. Por familja Nikolla, nuk ka pranuar. As pėrpjekjet e shumta tė Shoqatės sė Misionarėve tė Paqės dhe Pajtimeve te Shqipėrisė, nuk kanė arritur ta sheshojnė konfliktin. Ne trokitėm nė zyrat e kėsaj shoqate, ku edhe arritėm tė sigurojmė fotografinė e Dritan Ēunit, njėrit nga djemtė e familjes Ēuni, tė cilėn po e botojmė. Ky djalosh, tashmė i larguar nga Shqipėria, i pafajshėm, na thanė se ka lindur mė 15.04. 1980. E thamė kėtė fakt, pėr tė treguar se hasmėritė vėndosin tė marrin jetėn e cilitdo nga familja qė konsiderohet nė gjak, sipas kanunit tė Lekė Dukagjinit. Dritani, por edhe tė tjerė tė kėsaj familjeje janė tė rrezikuar me jetė. Edhe ne njėsinė Administrative Nr. 2 tė qytetit tė Shkodrės, ku banon familja Ēuni, vetė Administratori i kėsaj njėsie G. Kraja, me njė dokument zyrtar qė e disponojmė nė dosjen e redaksisė, na e konfirmoi, faktin qė po trajtojmė. Familja  Ēuni ėshtė nėn kėrcėnim serioz. Sipas kanunit, edhe pėr njė zėnkė, kėrkohet njė jetė. Mė me fat duket ka qėnė Dritan Ēuni, pasi si kryeplaku i fshatit Theth tė komunės Shalė, si kryetari i Shoqatės sė Misionarėve tė Paqės dhe Pajtimeve tė Shqipėrisė, ashtu edhe Administratori i Njėsisė Administrative Nr. 2, ku jeton familja Ēuni, na konfirmuan dijeninė e plotė, shqetėsimin e tyre serioz, dhe largimin nga Shqipėria tė Dritan Ēunit. Ata ishin disi tė qetėsuar, pasi Dritani,megjithėse i detyruar, tė paktėn ėshtė diku larg, atje ku nuk mund ta gjejė hasmi.  Vasel Gilaj

 

Ē’ ORGANIZIM I ORGANIZUAR

 

nga Sokol Pepushaj

Enkelejd Alibeaj, Ministri i Drejtėsisė qė e ka marrė seriozisht shėndoshjen e  sektorit mė delikat tė shtetit, akuzon gati pėr ditė nėnkryetarin e Kėshillit tė Lartė    drejtėsisė Kreshnik  Spahiu, pėr tejkalim tė kompetencave, shfaqje tė hapur tė protagonizmit politik, personalizim tė pushtetit e deri atje ku nuk ka ku tė shkoi mė pėr dreq. Spahiu akuzon  Mihal Delijorgjin, i arrestuar qysh mė 17 nars pėr ngjarjen e Gėrdecit, dhe kėrkon hetim tė thellė, me po tė njėjtėn kėmbėngulje si kryeprokurorja Rama, Delijorgji akuzon Spahiun, madje duke u dėrguar nga qelia letėr-ankesė Presidentit, Kryeministrit, Prokurores se Pėrgjithshme , bile burime tė besueshme thonė se edhe Edi Ramės,ngaqė mund tė shpresoi se ai vjen nė pushtet vitin tjetėr, ku u shpjegon se Kreshnik Spahiu “ia ka me tė futur”, e ky do “ia futė drejtėsisė”, pasi nuk pranon  as do pranoi tė ēelė gojėn, pasi do refuzoi tė tėrė trupat gjykues, pasi ēėshtjen do e tėrkuzoi deri nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Strazburgut. Qė kėtu , kur administrata shtetėrore provokohet , kur dihet se pėr tė ēuar nė atė gjykim njė ēėshtje, minimalisht nevojiten gjysmė milioni euro e pikėrisht Delijorgji akuzohet edhe pėr pėrfitime nė shuma tė medha nga shitja e fishekeve kinezė, me etiketa tė falsifikuara, shfaqet njėfarė skizofrenie. Ėshtė vėrtet njė lamsh qė nuk e zgjidh askerkush. Njė ē‘organizim i organizuar, qė nuk bie erė besimi tek publiku qė hap veshėt pėr njė skandal , tė shuar sapo pėlcet tjetri. Problemet nuk kanė tė sosur.  Ushtria, policia sherbimet secrete, gjyqėsori, administrata publike, parlamenti e ku di unė, janė plot me probleme, tė cilat vijnė pikėrisht nga persona qė mbartin jo vetėm sikletisje pėr shkak tė paaftėsisė, por edhe papėrgjegjshmėri psikologjike. Njė njeri normal, nuk mund tė provokonte kryeministrin, siē veproi Taulant Balla nė parlament. Ti fyesh kryeministrit vajzėn  dhe tė ndihesh mirė, deshifrohet skizofreni.Edhe Berisha gaboi, normalisht, duke veshur njė “kostum”tė pahijshėm pėr njė kryemiinistėr. Papergjegjshmėria psikologjike tanimė reflektohet kudo nė kėtė vend qė ēirret per pėrmbushje reformash, pėr hapa tė “sigurte”pėr anėtarėsimin nė NATO dhe BE.

 Pezullimi i ēėshtjes  nga Gjykata e Krimeve tė Rėnda nė adresė tė ish inspektorit tė SHIK-ut, Budjon Meēe, i akuzuar pėr torturė ēnjerėzore dhe zhdukje pa shėnj pa nishan tė biznesmenit shqiptaro-maqedonas Remzi Hoxha , nėn gjykimin “ėshtė i sėmurė ”,flet pėr infektim tė shtetit nga mėndje problemore. Edhe mjeku, edhe avokati , e vėrtetuan sėmundjen para togave tė zeza, madje ata deklarojnė botėrisht se i tillė ka qėnė klienti i tyre prej kohėsh. Edhe kėsi rasti, “lexon mes rreshtave” njė ē‘organizim tė organizuar,pasi trupi gjykues i bjen me ēekiē tavolinės dhe merr vėndimin: “Pushohet ēėshtja nė ngarkim tė Budjon Meēes”! Pra, e sheh qartė se nuk e tepron tė thuash se funksione tė rėndėsishme tonat, tė tė gjithėve, gjykata, prokuroria, hetuesia, shėrbimet inteligjente, tė ushtrisė, policiesė etj, tė imunizuar edhe mbajtje tė armėve tė zjarrit, janė mjaft problemore. Edhe me tendenca kriminale nė jo pak raste. Nė Shkodėr, fjala vjen, burime tė rezervuara thonė se ka punonjės tė administrates publike, me raportė mjekėsore. Tė papėrgjegjshėm do tė thotė, psikopatė do tė thotė. Persona tė tillė mund tė jenė edhe tė dekoruar me urdhėra e medalje, ku veē tjerash lakohen nė media nė kohė fushatash pėr vjedhje votash. Kėta monstra, janė me imunitet gjithsesi. Kur ėshtė momenti pėr tė marrė pergjegjėsi publike, paraqesin dokumenta tė shkėlqyer, me diploma tė blerta nė daē nėTiranė, ne daē nė Shkodėr a Vlorė, ne daē nė Shkup, nė daē nė Djall.Ai qė merr guximin e ua thotė nė gazetė ,e kėrcėnojnė. Mė sė lehti me telefon. Kemi patur raste kur Ambasadori Amerikan Withers, ka mbajtur botėrisht konferenca shtypi, bile dy here, kur deputeti  ka goditur me grushta gazetarin, vetėm se i ka botuar njė diplomė fallco. Por, le tė merremi fillim e fund me substancėn e problemit. Nėse kėta persona akuzohen pėr  krime tė rėndė, si vrasje, abuzime nė shuma tė mėdha, grabitje bankash a diēka tjetėr nė vėtin 1997, t’ja nxjerrin shpejt e shpejt nga zhepi gjykatės ēertefikatėn e psikopatit. Pra, problemi shtrohet qė ata, (fatkeqėsisht tė shumtė), qė mbajnė njė rapotė mjekėsore apo tė tjerė me probleme familjare kriminale, normalisht mbartin simptoma skizofrenie. Nuk ėshtė fjala pėr shikim biografie, por njė vėlla vrasės dhe tjetri nė organet e policies, pėr kushtet shqiptare ėshtė non sens. Ata, duke e ndjerė veten tė kėrcėnuar, plot ankthe e frikė. plot strese e paaftėsi, bėhen tė egėr,janė tė sikletshėm, marrin vėndime antiligjore, ku gjykatėsi pėr shėmbull, nė dashtė hap Kanunin, nė dashtė Kushtetutėn, nė varėsi edhe tė ryshfetit. Partitė, pushteti, komuna e ku di unė, me ligjet janė OK-ej, kur psikopati sjedh dokumenta tė shkėlqyer pėr tė marrė njė funksion publik, hetuesi, prokurori, gjyqtari, me ligjet janė OK-ej, kur intelektuali sjedh dokumentin e skizofrenit perms avokatit a mjekut. Njė vrasės apo grabitės banke, u bėn presion nė daē shoqėrisė nė daē drejtėsisė, kur vėllain e ka nė SHISH, nė polici, nė gjykatė, nė prokurori, nė parlament, ndaj ėshtė koha e verifikimeve mė sė pakti jo vetėm tė atyre   janė me problem mėndore dhe punojnė edhe nė administratėn publike, por edhe tė atyre qė kanė kaluar drama famijare, qė kanė ēėshtje tė hapura brėnda familjes, qė kanė  papastėrti  gjenetike.

 

 

Ikja prej gjakut...

 

Gjakmarrja vazhdon tė marrė jetė tė pafajshme nė trevėn e Malėsisė. Konfliktet pėr pronėsinė e tokės disa herė janė kthyer nė arenė tė pėrleshjeve me armė, pasojat e tė cilave janė tė pamundura tė mbyllen nė njė vend ku mungon dora e fortė e zbatimit tė ligjit nga strukturat e shtetit. Ėshtė tragjik fakti qė viktima e kėtyre akteve kanunore mesjetare janė kryesisht djem tė rinj tė paguajnė padrejtėsisht me jetėn e tyre konflikte qė nė thelbin e tyre janė atavizma tė neneve tė pashkruara tė kanunit tė maleve qė akoma nxjerr krye e bėhet deri sundues pikėrisht aty ku shteti mungon. Fotoja qė ilustron shkrimin ėshtė e njė djali tė ri nga fshati Grudė – Fushė i komunės sė Gruemirės nė nėnprefekturėn e Malėsisė. Quhet Vullnet Mustaf Rexha i datėlindjes 9 Qershor 1984. Asnjė krim apo faj nuk ka kryer e megjithatė ka katėr vjet qė rrin i ngujuar duke ju ruajtur pushkės sė ngrehur tė hasmit qė pret tė shkrehet mbi tė. Kushėriri i tij i afėrt Mirsad Rexha, pas njė konflikti banal pėr njė rryp toke, pasditen e 23 Nėntorit tė vitit 2004 ka qėlluar me breshėri automatiku fqinjin e tij Pashko Lec Gjonaj duke e lėnė tė vdekur nė vend. Ngjarja tragjike kishte ndodhur nė aksin nacional Shkodėr – Koplik nė afėrsi tė fshatit Shtoj i Ri. Qysh prej atij momenti dy familjet Rexha e Gjonaj janė nė hasmėri me njėra – tjetrėn. Pushka e ngrehur e Gjonajve sipas kanunit pret tė shkrehet mbi njėrin nga djemtė e familjes Rexhaj. Vullneti ka arritur t’ju shpėtojė dy herė pusive tė hasmit. Herėn e parė me 13 korrik 2005 rreth orės 17.00 nė lagjen Rus e Shkodrės, vrasės tė paguar kanė derdhur njė breshėri plumbash tė cilėt fatmirėsisht nuk kanė prekur trupin e Tij. Ndėrsa me 27 Maj tė kėtij viti vrasja e paramenduar e Vullnetit ka mbetur nė tentativė falė ndėrhyrjes sė shpejtė e profesionale tė dy oficerėve tė policisė kriminale tė komisariatit tė Shkodrės. Mė parė dy vėllezėrit e Vullnetit, Albani e Ardjani ishin larguar drejt Italisė pėr t’i shpėtuar hakmarrjes sė fisit Gjonaj. Edhe pėrpjekjet e shoqatave tė pajtimit tė gjaqeve e strukturave tė shtetit nuk kanė arritur tėbindin fisin Gjonaj qė t’ju falin gjakun e tė pajtohen me Rexhajt. I gjendur nė kushte tė tilla Vullneti, ditėt e fundit edhe me ndihmėn e disa miqve tė familjes ka mundur tė largohet nga Shqipėria duke u instaluar nė njė vend demokratik ku jeta, liritė dhe tė drejtat e njeriut garantohen me ligj. Ai, ndoshta kurrė mė s’do tė mund tė kthehet nė vendlindjen e Tij, nė fshatin Grudė – Fushė tė komunės sė Gruemirės. Konfliktet e vrasjet pėr pronėn tashmė janė kthyer nė ritual, kryesisht nė zonat verilindore tė vendit. Tre muaj mė parė Qamil Hasani rreth 63 vjeē vrau me thikė nipin e vet Zudinė pas njė konflikti pronėsie. 10 ditė mė pas, vėllai vret tė vėllain nė Stajka (Shkodėr) ndėrsa tre ditė mė pas shėnohen tri viktima nė plazhin e Velipojės. Tė gjitha me motiv pronėsinė mbi tokėn  bujqėsore. E drama vazhdon... Janė me dhjetėra tė rinj si Vullnet Rexha  detyrohen tė braktisin trevėn e malėsisė nga frika e gjakmarrjes. Njė realitet trishtues dhe i dhimbshėm nė shekullin e 21... Deri kur?           

Rifat Ymeri

 

 

Frikė nga pushka e hasmit

 

Quhet Besmir Qemal Kodraj.Ka lindur nė qytetin e Koplikut mė 30 dhjetor 1988. Prindėrit e tij tė rritur mes mjerimit tė skajshėm kanė mundur tė vėndosen nė kryeqėndrėn e Malėsisė nė vitet 90-tė, disa metėr poshtė rrugės nacionale Shkodėr-hani i Hotit. Me shumė punė e mundim kishin arritur tė krijonin kushte normale jetese, nė njė qytet mjaft tė qetė, ku vėndasit dhe tė ardhurit bashkėjetojnė nė njė harmoni pėr tu patur zili. Nė kėto kushte ėshtė rritur e edukuar dhe djali i vetėm i familjes Kodraj, Besmiri, deri nė moshėn 18 vjeēare. Gjithēka ka ndryshuar pėr keq, atėherė kur as kush nuk e mėndonte. Shkaku ka qėnė njė mur ndarės prej blloqesh betoni qė kishte qė kishte nisur tė ndėrtonte fqinji i i Qemalit,Dervish Hasa, edhe ky i zbritur nė Koplik nga Repishti i Shkrelit nė vitet e demokracisė. Qemali i ka kerkuar fqinjit tė mos e ndertoi murin pasi ishte nė pronėn e tij, ndėrsa Dervishi pretendonte tė kundėrtėn e debati ka denegjeruar nė konflikt tė armatosur me pasoja tragjike. Ngjarja e rėndė ka ndodhur pasditen e 29 shtatorit 2007, rreth orės 17.00. Pasi kanė debatuar me fjalė, nė gjaknxehtėsi e sipėr, Qemali ka hyrė nė shtėpi e prej aty ka dalė me njė automatik kallashnikov qė e mbante pa leje,e ka derdhur njė breshėri plumbash mbi fqinjin e vet Dervish hasėn, duke e lėnė tė vdekur nė vėnd.. Forca tė shumta policie qė mbėrritėn shpejt nė vėndin e ngjarjes, kanė arrestuar agresorin, ndėrsa kanė marrė masa pėr ruajtjen e familjes Kodraj nga hakmarrja e fisit Hasa. Qysh prej atij momenti tragjik, dy familjet, dy familjet ndodhen nė hasmėri me njėra tjetrėn. Dėnimi i vrasėsit me 14 vjet burg nga drejtėsia dhe pėrpjekjet  e pushtetit vėndor e shoqatės sė pajtimit tė gjaqeve, nuk kanė arritur tė bindin fisin hasa, pėr ti shtrirė dorėn e pajtimit familjarėve tė fisit Kodraj.  “Shteti punėn e vet e na tonėn”, shprehet djali i Dervishit,Selmani, qė pret tė marrė gjakun e babės, pasi vetėm kėshtu, sipas Kanunit tė maleve, nderi i familjes ēohet nė vėnd. Shėnjestra e pushkės sė tyre ėshtė drejtuar mbi Besmirin e pafajshėm qė akoma nuk ka festuar 20 vjetorin e lindjes. Pasi ka qėndruar i ngujuar pėr gati 10 muaj, Besmiri ditėt e fundit ka mundur tė largohet nga Shqipėria, por pesha e gjakut vazhdon ta ndjekė nga pas. Me babėn nė burg, nėnėn nė vetmi e mallin pėr vėndlinjen, Besmir Kodraj, ndoshta kurrė mė s`do tė kthehet nė Shqipėri. Pushka e hasmit rrin ngrehur pėr tu shkrehur pa mėshirė nė trupin e tij. “Gjaku lahet me gjak”, thuhet  nenet e pashkruara tė Kanunit tė maleve qė vitet e fundit ėshtė ulur kėmbėkryq e bėn ligjin nė trevėn e Malėsisė. Zanafilla e vrasjeve  ditėt e sotme  ka pėr bazė kryesisht konfliktet e pronėsisė mbi trojet e token bujqėsore. E rastet janė tė shumta e tragjike. Djetėra tė rinj si Besmir Kodraj janė viktimat e pafajshme tė kėtij paradoksi qė ngjat nė treven e Malėsisė nė fillimshekullin e 21-tė.                                                                                     

Zef Nika

 

 

BOTA RREZIKON NGA NDRYSHIMET KLIMATERIKE

 

Kerkohet shkurtimi i emetimeve tė gazrave serrė-

Nga Tony Blair

Ka pasur njė ndryshim vigan nė opinionin publik gjatė viteve tė fundit, mbi ndryshimin e klimės. Shkencėtarėt dhe udhėheqėsit politikė tani janė nė njė mėndje mbi kėrcėnimin dhe nevojėn pėr veprim. Por, ekziston rreziku i hapjes sė njė hendeku tė thellė mbi masėn dhe shpejtėsinė qė ne kėrkojmė pėr shkurtimin e emetimeve tė gazrave serrė. Shkencėtarėt thonė se shkurtimet midis 25 dhe 40% nė vendet e industrializuara nga 2020 janė esenciale pėr tė mbajtur nėn kontroll rritjen e temperaturave dhe pėr tė zvogėluar rrezikun e ndryshimeve klimaterike katastrofike dhe tė pakthyeshme.

Por, me emetimet globale tė gazit karbonik gjithnjė nė rritje, me mbi 1% nė vit, udhėheqėsit politikė tani pyesin se si ata mund tė mbajnė reduktime tė tilla drastike pa dėmtuar prosperitetin.

Sir Nicholas Stern, autori i raportit tė 2006 mbi pasojat ekonomike tė ndryshimeve klimatike, mund tė tregonte se kostoja e vonesave nė parandalimin e ndryshimeve klimatike do tė ishte shumė herė mė e lartė sesa marrja e veprimeve konkrete tani. Por, politikanėt, tė cilėt mendojnė vetėm nė afate tė gjata dhe injorojnė shqetėsimet e drejtpėrdrejta tė opinionit publik mund tė llogarisin vetveten nė post pėr njė periudhė afatshkurtėr – dhe do tė zėvendėsohen nga tė tjerė.

Kėshtu qė, sfida ėshtė qė tė bihet dakord mbi njė veprim nacional dhe ndėrkombėtar pėr tė krijuar ekonomi me shkallė tė ulėt ndotjeje, por nė njė mėnyrė qė t’u lejojė njerėzve – pėrfshi edhe ata nė pjesėt mė tė varfra tė botės – tė gėzojnė pėrfitimet materiale dhe sociale tė rritjet ekonomike dhe konsumit. Kjo kėrkon njė strukturė mjaftueshmėrisht radikale mbi atė se ku duhet tė shkojmė, por edhe realiste lidhur me atė se ku jemi tani dhe shpejtėsinė e lėvizjes.

Kjo ėshtė njė detyrė, e cila pėr shkak tė kompleksitetit tė ēėshtjeve qė pėrfshihen, shumė mė e vėshtirė sesa ēdo detyrė tjetėr, me tė cilėn ėshtė pėrballur komuniteti ndėrkombėtar pėr mė shumė se gjysmė shekulli. Por, ėshtė vitale, pėr shkak tė ēmimit potencial tė njė dėshtimi, qė marrėveshja tė arrihet nė Konferencėn e OKB-sė nė Kopenhage, vitin e ardhshėm. 

Pėr njė moment, unė nuk dua tė nėnvlerėsoj vėshtirėsitė e pafundme politike dhe ekonomike. Konsensusi ėshtė qė emetimet e gazit serrė duhet tė jenė shkurtuar me mbi 50% nga 2050, pėr tė pasur njė shans tė mirė qė tė mbajmė rritjen e temperaturės nė rreth 2 gradė Celsius. Pėr tė arritur kėtė do tė duhen ndryshime tė pėrmasave tė paprecedentė nė ekonomitė tona.

Kjo mund tė duket ēkurajuese, por ka gjithashtu arsye pėr shpresė. Ėshtė vlerėsuar se ne kemi tashmė teknologjinė pėr tė realizuar 70% tė ndryshimeve, pėr tė cilat kemi nevojė. Vetėm njė efikasitet mė i madh energjetik do tė ofrojė ¼ e tė ardhurave tė pėrgjithshme, pėrveē reduktimit tė faturave. Shpyllėzimi pėrfaqėson mė shumė se 20% tė problemit tė emetimit tė gazrave. Pėrveē kėsaj ėshtė e qartė qė, nėse ne do tė vendosim stimujt e duhur nė terren, tregu do tė pėrgjigjet, kreativiteti dhe zgjuarsia humane do tė funksionojė, dhe pėrgjigjet qė do tė jepen nesėr, tė cilat nuk mund tė parashikohen sot.  

Ne, gjithashtu, duhet tė pranojmė realitetin. Njė zgjerimi i energjisė sė rinovueshme dhe, tė paktėn nė disa vende, tė energjisė bėrthamore, ėshtė esenciale pėr tė mbushur pjesėn tjetėr tė hendekut.    

Por, pjesa mė e madhe e centraleve tė reja tė ndėrtuara nė SHBA, Indi dhe Kinė nė dekadat e ardhshme do tė jetė me djegie qymyri, prandaj zhvillimi i tėrheqjes sė gazit karbonik dhe teknologjia e magazinimit ėshtė gjithashtu vendimtare. Dhe ka njė hendek tė thellė midis nevojės sonė pėr energji bėrthamore dhe mundėsisė sonė pėr tė furnizuar atė, meqenėse industria bėrthamore ka qenė kaq e ngadaltė nė vitet e fundit.  

As ne nuk mund t’ia lejojmė vetes njė rishikim tė Kyotos. Ne kemi nevojė pėr angazhimin e tė gjitha vendeve. Bota e zhvilluar, e cila krijon 80% tė emetimeve tė gazrave serrė, qė krijon njeriu nė atmosferėn tonė, duhet tė marrė rolin drejtues nė reduktimin e tyre. Por, nėse SHBA do tė plotėsonte objektivat mė tė vėshtira pėr reduktimet dhe Kina do tė vazhdojė nė rrugėn e saj aktuale, emetimet do tė vazhdojnė tė rriten mbi nivelin nė tė cilin ndryshimet klimatike, potencialisht katastrofike, bėhen shumė mė tė mundshme.   

Pra, sfida ėshtė e madhe dhe afatet shumė tė ngushta. Pa njė orientim tė qartė politik, ka njė rrezik real qė Samiti i OKB-sė nė Kopenhagėn, nė dhjetor 2009, do tė ēojė nė njė marrėveshje me emėruesin e pėrbashkėt mė tė ulėt, me secilin nga vendet qė jep sa mė pak qė ata besojnė se ėshtė e mundshme.   

Por, ėshtė gjithashtu e mundshme tė shikojmė njė kuadėr pėr marrėveshjen ambicioze, por qė jep rezultatet e kėrkuara. Kėtu ēmimi i lartė i naftės dhe shqetėsimet e vazhdueshme mbi atė se si furnizimi do tė ndihmojė nė plotėsimin e kėrkesės nė tė ardhmen. Si siguria energjetike ashtu edhe ndryshimi i klimės tregojnė se nevoja pėr tė transformuar mėnyrėn se si rritet ekonomia jonė pėr tė reduktuar vartėsinė tonė nga qymyri. Kjo duhet tė bėjė tė mundur marrėveshjen pothuaj universale mbi objektivin e njė reduktimi tė emetimeve prej 50% nga 2050.        

Ne nuk duhet tė lidhemi pas njė marrėveshjeje, e cila mbulon ēdo mundėsi. Nė vitet qė do tė vijnė, njohja jonė dhe shpejtėsia e ndryshimit teknologjik do tė ndryshojnė nė mėnyrė dramatike. Objektivi themelor nė Kopenhagėn ėshtė qė tė bihet dakord mbi njė drejtim tė qartė pėr botėn e zhvilluar dhe atė nė zhvillim drejt njė ekonomie me emetime tė ulėta tė gazit karbonik. Ne kemi nevojė pėr njė marrėveshje qė politikisht ėshtė e arritshme maksimumi nė 2009 por pėr tė filluar njė proces pėr tė bėrė tė mundur qė marrėveshja tė mund tė rregullohet me lehtėsi gjatė kohės.

Kjo kėrkon qė vendet kryesore tė industrializuara qė do tė marrin pjesė nė Samitin e G-8 nė Hokaido muajin e ardhshėm – me Takimin e Ekonomive Kryesore – pėr tė rėnė dakord mbi objektivin e 2050 dhe elementet themelore qė mund tė pėrfshihen nė njė marrėveshje globale.

Ato, gjithashtu, duhet tė identifikojnė dhe gjejnė kėrkimet dhe analizat e nevojshme pėr tė fituar njė marrėveshje tė gjerė nė Kopenhagėn, tė cilat mund tė jenė ēuar pėrpara nė G-8 e Italisė nė qershor 2009. 

Nėse do tė merren kėto hapa pėrgatitorė, atėherė komuniteti ndėrkombėtar do tė arrijnė nė Kopenhagėn duke e ditur se ka njė drejtim politik nga vendet qė llogariten se prodhojnė 75% tė tė gjitha emetimeve. Ēka ėshtė mė e rėndėsishme, do tė jetė gjithashtu e qartė se Kopenhagėn nuk pritet qė tė zgjidhė problemin e energjisė, por pėr tė vėnė nė punė njė proces tė vazhdueshėm, qė do tė bėjė tė mundur rregullime sipas ndryshimit tė rrethanave.

Ka arsye pėr optimizėm. Vende tė tilla si Kina dhe India tani pranojnė qė ndryshimi i klimės ėshtė problemi i secilit dhe nuk ėshtė vetėm pėr atė vende qė janė pėrgjegjėset mė tė mėdha pėr tė. Nė SHBA dhe Japoni, ne gjithashtu kemi parė njė ndryshim qėndrimi tė mirėpritur. Nė Evropė, tani ka njė konsensus tė vėrtetė dhe tė thellė mbi nevojė pėr tė vepruar.  

Sfida tani nuk ėshtė mė vullneti politik. Ajo ka tė bėjė me atė se si tė arrihet njė marrėveshje, si radikale ashtu edhe realiste, e cila na pėrcakton neve qartazi njė rrugė drejt njė tė ardhmeje me emetime tė ulėta karboni. Kjo ėshtė brenda horizontit tonė. Ne nuk mund t’ia lejojmė vetes pėr tė humbur kėtė mundėsi.  

Marrė nga: “The International Herald Tribune”

Titulli ėshtė i redaksisė.

 

Larushi ngjyrimesh politike nė kohė gri

 

Nga Albert Vataj

Tash kur politika wshtw gati pwr tw mbajtur frymėn nė pragun e sezonit tė pushimeve, kur kronikat janė stopuar nė rrethin vicioz tė betejės mediatike, pas kemi axhendėn nė rrethe tė dy liderėve mė tė spikatur. Turet e tyre nė plotėsi nuk kanė patur ndonjė ndryshesė. Krahasuar kjo me dėrgatat dhe motivimet pararendėse tė kėtyre partive, tė ideve dhe lajtmotiveve. Risi kishte vetėm nė koperturė. E njėjta filozofi. Ajo e zotėrimit politik. Kemi njė pėrfaqėsim tė mazhorancės nga Kryeministri dhe kreu i Partisė Demokratike, Sali Berisha, nga njėra anė. Kemi gjithashtu kreun e Partisė Socialiste dhe kryebashkiakun e Tiranės, Edi Rama, nga kahu tjetėr. Sfondi politik, dukshėm qaset tė jetė i njėjtė. Dhe ka mundur tė jetė veēse i tillė. Berisha me gėrshėrėt e inaugurimeve dhe larushinė e premtimeve, si trofe tė pushtetit. Rama me kartėn e njė politikani qė kėrkon tė dominojė, qė kėrkon t’u imponohet mbėshtetėsve tė tij. Qė tė dy, qėllimisht lėnė jashtė klimėn e nxehtė qė pėrqarkon pozitėn e shtėtbėrjes dhe opozitėbėrjes. Berisha qė kėrkon maturinė e vetėdijes politike tė bazės sė partisė dhe Rama qė trukon krizėn dhe provėn e zjarrit, ku ndodhet jeta e partisė qė ai drejton. Me pak ngjyrime gri, por tėrėsia e fasadės sė kėtyre takimeve ka unifikuar koloritin e ngrohtė. Tė paktėn kėshtu ka udhėtuar deri nė informimin publik e gjithė kjo. Natyrisht nuk do tė bekoja asnjė thyerje xhamash, antimiting, apo nervacingėritje. Sikurse s’do tė pajtohesha pėr asnjė moment me tė drejtėn pėr tė pranuar kėtė realitet qė tė zė frymėn. Qėndrimi larg i shtysės pėr tė reaguar, pėr tė kundėrshtuar, ofrohet, jo tamam si dorėheqje nga e drejta pėr t’ia kėrkuar atė qė tė takon, atij qė ta ka premtuar njė gjė tė tillė. Nė njė farė mėnyre kjo ėshtė pajtueshmėri me fatin tėnd tė keq. Edhe kur ai ėshtė fati qė ta kanė paracaktuar, pėrkohėsisht, politikisht. Por duhet tė jesh i ēartur pėr ta pranuar pėrjetėsisht njė fat fatal, si fat tė shkruar.

Veē kėsaj ajo qė tė gozhdon para njė habie ėshtė sfondi shumėngjyrėsh i takimeve nė kėtė kohė gri. Nė kėtė tonifikim deri nė tė zezė hera-herės. I njėjtė, i pandryshueshėm dhe aspak harmonik me zhvillimet politike dhe realitetin. Duke pėrcjellė kėtė atmosferė pėrnjėherėsh nis tė lėkundesh nga dyshimi. Vallė janė tė vėrteta gjithėēkagjė ndodh pėrreth, papunėsia, ēmimet e larta, faturat e abuzive tė energjisė elektrike, korrupsioni i kudopushtetshėm, pėrēmimi, sorollatja dhe burokracitė e zyrave, pasiguria e tė sotmes dhe vrasja e tė nesėrmes, etj, etj.

Duke pėrcjellė kėto takime, konstaton, se gjithēka ėshtė reale, nė kėtė parajsė imagjinare qė kumton mazhoranca dhe pacifike, nė pėrēapjet ngėrthyese politike, qė davarit opozita e qorrsokakut.

Pėrherė mė kanė mahnitur ovacionet populiste. Britmat dhe turmat qė shkulmojnė nėpėr sheshe e tubime dėrgatash politike, si dallgėt nė brigjet shkėmbore. Ekstaza e grupnjėrėzve qė miklon sedrėn delikate nė qasjet periferike tė liderit, ka ndeshur rrallė, pėr tė mos thėnė, kanė behur nė mėnyrė sporadike nė barrierė debatesh. Por mė sė shumti ka qenė e pėrfshirė nga shtjellat e diskutimeve dhe trajtesash pafund e bjerrakohė. Fjalė dhe hargalisje nėpėr sajesa programesh afatmesme e afatgjata, dokrrash dhe batutash pa kripė pėr kundėrshtarėsh politikė, pėrqafime e shtėrngime duarsh.

Gjithēka nget pa u ndalur nė rrugėn e vet pakrye. Njėrėzia pėrherė ka qėnė nė aty, si dikur kur pritej udhėheqėsi, edhe sot, me buqeta lulesh nė duar e brohoritje nė buzė, sypėrshkėnditje nė ballė e zjarr nė duartrokitje. Vallė edhe kjo tėrheqje pėr hunde ėshtė njė nga ēmimet qė duhet ti paguajmė ende tė kaluares. E vėshtirė pėr ta besuar, e rėndė pėr ta pranuar, e pamėdyshtė nė tė ngjarė. Pse?

Nė shumicėn e rasteve, teoria e predispozitės sė turmės ėshtė njė gjendje emotive shpėrthimi qė ka tėrhequr vėmendjen e studiuesve. Por gjithsesi nuk ka marrė njė pėrcaktim definitivisht. Hasim tek-tuk atė qė psikologjia e quan eksitomi i turmės, ose eksitim fiziologjik. Mbase kjo teori, nuk ėshtė tamam ajo qė zbatohet me paramendim. Por faktike ne kemi njė mekanizėm qė vihet nė lėvizje, qė ekstaza fiziologjike tė ngjasė. Ėshtė e provuar teorikisht se britmat, ovacionet janė njė lloj shtyse, njė lloj adrenaline, qė si pa kuptuar edhe brenda individit joaktiv ka ngjitur nivelin, duke e tjetėrsuar atė. Krejt si pakuptuar, secili sehirgji, e gjen veten nė njė nga tė pėrfshirit nė atė tufė mercenarėsh partiak. Njė lloj ndryshimi ka motivuar prezencėn e tij emocionale dhe fizike, tė pėrfshirjes plotėsisht nė vėrshimin uturimės. Pikėrisht atė qė gjendet aksidentalisht nė kėtė shtjellė. Ai, nė ato momente ka harruar se po luan rolin e lolos nė kėtė tragjikomedi. Kujtesėn e ka tė zeruar, edhe se ėshtė i pėrfshirė nga kjo valė energjie pėrpirėse jashtė ndėrgjegjes sė tij. Sakaq vullnesa pėr tė dėshmuar qytetari politike ka pėrpara njė hendek tė gjerė. Mundėsia tė jep shpirt nė duar. Guximi pėr tė ofruan praninė e tij tė ndėrgjegjshme, ėshtė e venitur. E sotmja e mbarsur me vėshtirėsi dhe halle nuk gjen forcė tė dalė mbi vėrshimin e mercenarėve politikė dhe ēoroditjen emotive. Nėse ajo nuk ėshtė shkulm nė kėtė valė eksitomi pėrpara liderit, pranon tė jetė anonimat i njė identiteti qė orvatet duke pranuar realitetin si ndėshkim tė fatit, jo si njė mundėsi, nė pėrpjekje pėr ta ndryshuar. Sė paku pėr ta dėshmuar atė. Zotėrimi politik, rėndom lexohet si njė hipnoze pėrkohshme, qė vė pėrfund njė masė njerėzish, tė cilėt ndonėse tė pakėnaqur nga pėrfaqėsia e tyre, nė pushtet ose jo, nuk mundin tė jenė vetėm se marioneta nė duart e kredos dhe makiavelizmit politik tė liderit. Thua se punėn, standardet, mirėqenien do t’i gjejė mirazhi rrezatues i liderit, apo shpresėn mund tė ta motivojė tėrėsia e ornamenteve tė ligjėrimit nė foltoret e tubimeve dhe ceremonive tė sajuara nėpėr podet e trofeve. 

Nė kėtė kohė perceptojmė vetėm grinė, harrojmė se ylberet janė flamuj politik, janė pėrpjekje pėr tė trukuar portretin e venitur tė realitetit tė sotėm shqiptar.

 

“Unioni” Meta- Nano ose fillimi i fundit te Rames?

 

Shume nuk kane patur as dyshimin me te vogel se afrimi prane LSI-se i perkrahesve te ish- kryeministrit Fatos Nano, do ti paraprinte nje levizjeje te bujshme politike, e cila mesa duket tashme eshte ne prag. Kalime te antaresise se thjeshte nga PS-ja tek LSI-ja, por edhe i ish- hierarkeve te larte te tipit Luan Rame por edhe te tjere, treguan se po afrohet nje “union” i ri ne politiken shqiptare: fillimisht ne mes dy emrave- rivale te dikurshem, me pas edhe i “ushtrive” te tyre ne baze.

Ne fakt, si per cdo levizje te kesaj natyre, duhet nje fare kohe per tu testuar, me pas edhe per tu implementuar me sukses. Afrimi i padukshem apo ne distance ka ndodhur permes deklaratave kryesisht te ish- kryeministrit Meta, pas ftohjes me kryesocialistin Rama. Por burime te besueshme bejne me dije se Nano dhe Meta jane takuar fizkisht, jo vetem nje here per te vene piketat e nje afrimi te mundshem. Vjena por edhe Mali i Zi jane paraqitur si vende ku Meta dhe Nano direkt por edhe permes emisareve, kane “thurur” plane te asaj qe mund te quhet surpriza me e madhe e pritshme ne politiken shqiptare.

Me shume se deshira per bashkepunim mes tyre, Nanon dhe Meten i bashkon “armiqesia” me Edi Ramen, duke patur ne sfond bashkepunimin e hapur te kryabashkiakut te Tiranes me kryeministrin Berisha. Kjo mesa duket shihet edhe si nje pike e forte e binomit Nano- Meta per te terhequr pas vetes bazen “fanatike” socialiste, e cila nuk e ka honepsur as ish- kryesocialistin ne kohen e dashurise se shkurter me Berishen ne veren e vitit 2002.

Indirekt, me nje levizje te tille del i fituar ish- kryetari Nano, por edhe LSI-ja, nese nuk do te kete nje “union” te formuar nga dy parti me mbiemer socialist, ku njera sipas gjasave mund te kete ne krye vete ish- kreun e PS-se. Duket e veshtire qe Nano ti bindet Ilir Metes- kryetar i LSI-se, duke qene brenda ketyre rradheve, ndersa edhe krijimi i pritshem i nje grupi kuvendor me “mekataret” e votimit Topi, shkon ne drejtim te shtimit te nje partit te re politike ne vend.

Nga ana tjeter, eshte e kote te thuhet se i humbur mund te jete vetem Edi Rama, ndersa Berisha nuk eshte cudi te ofroje partneritet bashkeqeverisjeje per dyshen Nano- Meta, nese PD rezulton force e pare politike ne zgjedhjet e vitit 2009. Cdokush e ka te qarte se Nano terheq rreth vetes akoma nje pjese te konsiderueshme te antaresise se PS-se. Ajo eshte pare qarte gjate turit ne disa qytete ne kuader te “Katharsis II”, por edhe nga pakenaqesite e dukshme te bazes socialiste ne shume rrethe te vendit, mes te cilave edhe Shkodra. Keto pakenaqesi sipas gjasave, do te vijne ne rritje ne kuader te afrimit te kohes per hartimin e listave te kandidateve socialiste per deputete sipas qarqeve te Shqiperise. E ne kete kuptim, duket sikur koha po punon per dyshen e pritshme publikisht Nano- Meta dhe kunder endrres se Edi Rames per tu bere kryeminister i vendit. Nga sa mund te perceptohet, dyshja Nano-Meta kane percaktuar edhe “fatet” respektive nese do te arrihet marrja e qeverise ne vitin 2009: kreu i LSI-se do te kete karriken e kryeministrit, duke i garantuar Nanos karriken e presidences pasi ta liroje ate Topi ne vitin 2012.

Shume analiste dhe komentatore jane te mendimit se pa LSI-ne e Metes kryetari Rama dhe PS-ja e tij e kane shume te veshtire te mund te qeverisin pas vitit 2009, edhe nese socialistet rezultojne force e pare politike. Aq me shume zvogleohet kjo mundesi, nese ne krah te Metes do te jete edhe Nano, i cili natyrshem terheq pas tij nje numer te lakmueshem socialistesh dhe progresistesh. E thene ndryshe, edhe nese Rama del i pari ne garen e vitit te ardhshem, votat e LSI-se dhe te Nano- partise, do te jene te domosdoshme per te qeverisur vendin. Eshte  e qarte se Edi Rama, do te jete i detyruar te heqe dore nga karrikja kryeministrore ne favor te Metes, vetem nese do te linte me deshire ne opozite edhe per 4 vite socialistet shqiptare.

E nese e majta shqiptare, pas kesaj carje te re te pritshme qe vjen si pasoje e nje “unioni” do te humbase serish zgjedhjet, eshte e sigurte se Edi Rama do te largohet, do te humbiste edhe karriken e qytetarit te pare te Tiranes- perfundimisht do te dilte ne hijen e politikes shqiptare. Me kosto 4 vjecare ne opozite per te majten, mund te arrihej nje unifikim i plote Nano- Meta dhe PS-ja e mbetur nga Rama, per tu ringritur fuqishem ne zgjedhje parlamentare, por qe sipas llogaritjeve do te ishin jo para vitit 2013. 

Blerti Delija

 

 “Shenjtorja” e vetlauruar kėrkon tė jetė mė Katolike se Papa

 

nga FATIME KULLI

U njoha nėpėrmjet faqeve tė internetit me shkrimin “INJORANCA KERKON EKLIPSIMIN E NENE TEREZES” dhe qė krijoi polemika nė shtypin e internetit. Gjithashtu, lexova me shumė vėmendje shkrimin e Nase Janit “Mėkatarė! Mos luani me emrin e nene Terezės!”, gjithashtu u njoha me shkrimin “Nene Xhemilja e Triestes alios Nene Evdhoksia e Karavastas”.

Ju tė nderuar kolegė keni njė tė drejtė tė madhe e tė pahueshme. Ju me shkrimet tuaja kritike, kėrkoni me tė drejtė mos pėrdhosjen e njė figure tė madhėruar, jo vetėm pėr ne shqiptarėt, por pėr tėrė njerėzimin, pikėrisht pėr humanisten mė tė madhe nė botė, Nėnė Terezėn, e cila do tė mbetėt njė mit i papėrsėritshėm, edhe nė shekujt nė vazhdim. Por, ēuditėrisht me ne shqiptarėt ndodh njė fenomen i ēuditshėm. Ne kemi maninė tė jemi kudo tė parėt, tė jemi kryetarė, tė jemi shkrimtarė tė mėdhenj, tė jemi Nėnė Terezė, e kėshtu me radhė do tė pėrmendja shumė emra, etj., etje,. pėr tė pėrfituar diēka tė pamerituar nga madhėshtia e tjetrit. Dhe kėtė mani e kemi kthyer nė sistem, qė padyshim element kryesor tė kėtyre “atribute”, janė; injoranca, inferioriteti, interesi, babėzitje, deliri, e tjer. Rasti nė fjalė ėshtė shumė interesant dhe i rrezikshėm pėr shoqėrinė shqiptare, kudo nė botė. (Tė mė falni kolegė, por nuk kam dėshirė t’ia pėrmend emrin zonjės nė fjalė, pasi nuk dua t’i jap rėndėsi, se pėr mua ėshtė askush.) Ndėrsa ju mund ta njihni mė mirė, nėse ajo ka merita apo jo, pėr tė merituar kėtė sfidė paradoksale.

Por, polemika e fundit nė faqet e internetit, pėr mua pėrbėn njė shqetėsim real, pasi ajo vjen nė njė kohė kur nė Shqipėri ndodhin skandale edhe mė tė mėdha, qarqe tė caktuara nė bashkėpunim me politikan antishqiptar, kėrkojnė tė na dhunojnė figurėn simbol tė formimit tė shtetit shqiptar, Ismail Qemali. Dhe kjo rrufe vjen nga njė njeri i shkolluar nė Amerikė, nga njė akademik, atėherė ēfarė presim nga injorantet qė kėrkojnė tė zėvendėsojnė Nėnė Terezėn??? Ju keni tė drejtė kolegėt e mi, por kam njė pyetje pėr ju: A ka gra intelektuale nė diasporė, qė me tė vėrtetė kanė kontribuar pėr kombin shqiptar, qoftė edhe me krijimet e tyre, pėr tu “pėrballur” me kėtė grua, e cila tenton t’i bėj sfidė humanistes mė tė madhe nė botė? Pse nuk e ēojnė zėrin kėta zonja, por pranojnė sfidat e njerėzve tė vegjėl, me kulturė tė cunguar, me njė ego prej lubie, pėr tė pėrdhosur njė figurė kaq tė madhe siē ėshtė Nėnė Tereza?

Kam lexuar se ajo ėshtė shprehur konkretisht: “Nėne Tereza jepte bukė nga parat e Vatikanit ndėrsa unė i jepja njerėzve bukė nga rroga ime”...

Tė nderuara kolege! Nanė Tereza ėshtė njė MIT i madh, dhe Mitet, ne s’duhet t’i prekim, e jo mė t’i pėrdhosim. Kjo maniake pėr tu dukur, arrin deri kėtu dhe ju koleget e mia tė menēura e tė nderuara, heshtni. Pėrse heshtni? E ndėrsa shkrimi i shkrimtarit tė njohur, (i cili bashkoi shpirtrat krijues kudo nė botė me punėn e tij nė Athinė ) Nase Jani, “Mėkatarė! Mos luani me emrin e Nene Terezės! ėshtė njė apel njerėzor e intelektual pėr tė revolucionizuar ndėrgjegjet e njerėzve tė vegjėl e maniak, tė cilėt kėrkojnė tė pėrdhosin figura tė ndritura tė kombit tonė, dhe rasti nė fjalė, “shenjtorja” e vetlauruar kėrkon tė jetė mė Katolike se Papa.

 

Zgjedhjet dhe zgjidhjet

 

Nga Albet Vataj

Proporcionali rajonal do tė jetė praktika qė do tė startojė nė zgjedhjet parlamentare tė 2009-ės si njė model i ri mbi formatin e tė cilit do tė pėrftohet Kuvendi i ardhshėm i Republikės sė Shqipėrisė. Mė shumė se si njė pėrvojė bashkėkohore dhe njė praktikė e vendeve me demokraci tė pėrparuar, ajo do ti ofrohet realitetit tė politikės shqiptare, si njė dobi e disiplinimit tė larushisė spektrit. Do tė marrė fund pėrgjithnjė, ose tė paktėn kėshtu mbetet tė shpresojmė, ideja e pjelljes sė partive pėr karshillėk tė dhjetėra tė tjerave, apo pėr rivalitet tė kėndezėve partiakė. Zgjedhjet e ardhshme parlamentare kanė vėnė para njė pėrballje tė tensionuar nė tėrėsinė e jetės sė tyre, partitė politike shqiptare. Por mė tė predispozuar pėr t’i vlerėsuar si shansi i fundit tė gjallimit politik janė partitė e vogla, tė cilat formula e re zgjedhore rrezikon t’i skualifikojė pėrfundimisht nga skena. Proporcionali rajonal nė pamjen e parė favorizon dy partitė e mėdha parlamentare, Partinė Demokratike dhe Partinė Socialiste, si subjektet qė ndajnė nė mes tyre mbėshtetjen e elektoratit shqiptar. Proporcionali rajonal do t’i japė fund pėrfundimisht penetrimit nė ligjvėnėsin shqiptarė tė personave mė njė tė kaluar dhe tė tashme joproduktive dhe tė dyshimtė. Partitė do tė jenė mė tė kujdesshme nė pėrzgjedhjen e pėrfaqėsuesve tė tyre nė Kuvendin e Shqipėrisė. Njerėzit e saj duhet tė jenė sa mė pėrfaqėsues, sa mė tė besueshėm dhe profesional. Pasi vetėm njė kategori e tillė pėrfaqėsuesish nė Kuvend do t’i garantonte asaj vijimin e qeverisjes dhe forcimin e besimit nė popull. Ekzistojnė shanset qė gripat dhe gangot politik qė kanė mundur tė hyjnė nė politikė, ta kenė disi tė pamundur tė tejkalojnė kėtė duke u bėrė faktor nė ligjvėnien nė Shqipėri. Pozitiv ėshtė fakti se partitė do tė vihen pėrballė njė pėrgjegjėsie ndryshe nė pėrzgjedhjen e emrave, personaliteteve dhe produktit politik qė do tė pėrfaqėsojė spektrin e tyre nė Kuvendin e Shqipėrisė. Do tė ketė fare pak shanse qė persona tė vendosur nė pozita tė forta financiare tė mund tė ishin pėrfaqėsues tė vullnetit tė zgjedhėsit shqiptar. Atij vullneti qė vinte si produkt i mjeteve qė prodhonte paraja, para e cila nuk dihej ose nuk donte kush tė dinte se nga vinte. Shpresohet t’i jepet fund krijimit tė grupazheve parlamentare, tė strukturave kuvendare qė lidheshin pas interesave tė pėrfitimit dhe qė hera herės pėr kėto interesa provokonin ngėrēe dhe impononin vendimmarrje politike. Partitė dhe kjo formulė zgjedhore do tė minimizoje plangėprishėsit politik, tė cilėt inatet e tyre personale i pompojnė duke i konvertuar nė beteja parlamentare, nė vramėndje politike e pse jo dhe nė ēoroditje tė zgjidhjeve jetike qė burojnė nga ky mozaik.

Megjithatė, marifetgjinjtė e politikės shqiptare kėtė pėrvojė zgjedhore nuk do ta lejojnė qė tė bėhet “vrastare” pėr ėndrrat e tyre. Nė zyra e bordume, nė kafene e podjume ata nuk reshtin sė zgjidhuri tė kėsaj “Nyje gordiane” qė kėrkon tė lidh fatin e tyre mė dėshtimin politik, qė kėrkon tė kthehet nė njė makth. Po punohet intensivisht pėr pėrpilimin e grupimeve, aleancave dhe bėrjen e njė rezultanteje nė tavolinė pėr secilin rast. Nga ana tjetėr e ashpėr do tė jetė lufta e pėrzgjedhjes sė listėt zgjedhore dhe mė sė shumti pėr renditjen. Kjo do tė jetė nė vetvete prova e zjarrit tė jetės politike tė partive. Kjo do tė nxjerrė nė pah se sa unanimitet vendimmarrės ka dhe do tė ketė nė gjirin e kėtyre subjekteve politike. Natyrisht qė kjo do tė jetė njė betejė zgjedhore, ndoshta mė e ashpėr se sa vetė zgjedhjet dhe testi politik te sovrani. Brenda partive, kryesisht PD dhe PS pėrpilimi i listės emėrore natyrshėm qė do tė shoqėrohet me debate dhe nuk pėrjashtohet mundėsia dhe tė ndonjė krisje brenda radhėve, pasi vetė partitė dhe politika shqiptarė nuk ka ndonjė pjekuri tė konsoliduar dhe garante nė tejkalimin e fazave tė tilla kaq delikate dhe domethėnėse pėr kredibilitetin dhe besueshmėrinė te zgjedhėsit shqiptar. Nė kėto kushte ajo qė do tė zgjidh kėto nyje do tė jetė autoritarizmi i lidershipit. “Kėshtu them unė, kėshtu do tė bėhet” ka gjasa tė jetė formula e zgjidhjes sė ekuacionit tė listės emėrore. Partitė e vogla, tė cilat jo rrallė kanė prishur qetėsinė e tė mėdhenjve, do tė gjenden kėsaj here nė pozita tepėr tė vėshtira. Vegjetimi i tyre politik nėn hijen dhe kredon elektorale tė tė mėdhnjve do tė marrė fund dhe bashkė me kėtė do tė dalė nė dritė se sa i vlen lėkura secilit. A duhet tė besojmė se jeta politike shqiptare duke u pėrqėndruar nė dy parti apo grupime do tė jetė mė produktive, mė efikase? Kjo do tė ngjasė nėse duhet tė shpresojmė se rrjedha do tė jetė logjike, pėrkundėr pėrvojės sė derisotme, e cila nuk lė shkak pėr tė besuar se politika tė nesėrmen e zgjedhjeve kunendore do tė ketė njė pamje tjetėr, njė predispozitė tjetėr, njė pėrkushtim dhe besueshmėri tjėtėrqysh nga deritash.

Gjithsesi mbetemi tė shpresojmė se proporcionali rajonal do tė qartėsojė shumė gjėra. Politika shqiptare, do apo s’do ajo, do tė jetė e detyruar tė jetė mė kredibėl, mė e besueshmė, mė e pėrkushtuar kundrejt votbesuesit shqiptar. Shumė beteja tė panevojshme politike do tė marrin fund. Kokėēarje interesash personale dhe grupesh interesi do ta kenė mė tė vėshtirė tė artikulohen pėr tu bėrė pjesė e jetės politike shqiptare. Individė tė anatemuar, e pse jo dhe me precedentė politikė apo moral do ta gjejnė veten tė mėnjanuar. Nė njė farė mėnyre jeta parlamentare do tė imunizohet nga “atentatet”  personale. Kuvendi do tė merret me bėrjen e ligjeve. Dhe jo vetėm kaq, ajo do tė jetė e detyruar tė obligohet pėr njė zbatueshmėri mė tė lartė tė ligjeve. Barazia e tė gjithėve para shtetit dhe ligjit do tė diktojė rregullimin e shumė marrėdhėnieve. Natyrisht qė nė fillimet e saj proporcionali rajonal nuk do tė mbart shumė pėrgjegjėsi, por deri diku ndikimi i saj nė disiplinimin kuvendor do tė jetė i dukshėm. Pastaj hap pas hapi do tė kemi deputetė mė tė vetėdijshėm, mė tė pėrgjegjshėm dhe mė tė bindur nė detyrimin e tyre karshi votbesuesit. Pak rėndėsi do tė kishte se kush do tė kurorėzohet fitues nė kėto zgjedhje. Rėndėsi e dorės sė parė do tė ketė racionaliteti politik. Rruga pėr tė mbėrritur tek dobishmėria e kėsaj filozofie zgjedhore do tė jetė e gjatė. Vullneti politik edhe nė kėtė format duhet tė jetė oksigjen pėr mushkėritė e reformave, integrimit dhe rreshtimin e vendit tonė nė radhėn e vendeve tė zhvilluara. Le tė shpresojmė dhe tė besojmė se ajo qė dy partitė e mėdha pėrzgjodhėn do t’i shėrbejė perspektivės, politike fillimisht, pas asaj tė shtetbėrjes.

 

Parlament i hallakatur

 

Nga Aleksandėr ĒIPA

Prej disa muajsh, sjelljet politike me Parlamentin e vendit vazhdojnė tė lėnė nė fuqi njė shije tė keqe pėr parlamentarizmin aktual. Shumica e aspekteve tė sjelljes, shfaqjes, debatit, ligjbėrjes dhe ligjmiratimit kanė qenė tė kontestuara nga shumica e opinionit publik dhe nga segmente tė ndryshme tė institucioneve politike.

Serioziteti i parlamentarizmit prej kohėsh ėshtė cenuar, por mė sė shumti, cilėsia dhe produkti ligjbėrės ėshtė bėrė i diskutueshėm, me mjaft mangėsi dhe vlerė tė paktė jetėgjatėsie.Mėnyra si janė miratuar shumica e ligjeve dhe procedimi pėrmes njė debati informal e fiktiv, tė bindin se abuzimi politik dhe jopolitik me rėndėsinė dhe vlerėn e legjislativit, ka pėr protagonistė vetė pjestarėt e tij dhe mandati i kėtij legjislativi ėshtė pėrdorur pėr interesa jogjithėpėrfshirėse.

Kryeparlamentarja e vendit, zonja Jozefina Topalli, ndoshta ėshtė rasti i parė nė gjithė pėrvojėn parlamentare tė rajonit ballkanik qė tė jetė pėrballur me dy mocione dhe tė kėrcėnohet edhe aktualisht prej tė tretit. Kjo nismė e lėnė nė mes prej opozitės, ėshtė njė tjetėr sjellje abuzive me misionin politik qė mbart njė palė politike.

Natyrisht, kjo kėrkesė e opozitės e ripėrsėritur mbi bazėn e rrethanave tė ripėrsėritura i ka hequr asaj kredencialet e mjaftueshme pėr tė bindur publikun. E kemi fjalėn pėr mbėshtetjen publike qė duhej tė kishte ajo nė aktin politik dhe kėrkesat kontestuese tė saj, nė adresė tė kryeparlamentares. Nga ana tjetėr, ripėrsėritja e kėrkesės zyrtare pėr mocion, madje dhe akti i votimit dhe rishfaqja nė herė tė tretė e kėrkesės, flasin qartė pėr njė hallakatje dhe impotencė politike. Kjo axhendė e ndenjur dhe e keqpėrdorur e reagimit parlamentarist, ose mbulon njė paaftėsi, ose justifikon mospasjen e njė tė drejte.

Puna e pakryer nė politikė ėshtė vazhdimisht njė investim rrėnues pėr besueshmėrinė dhe mbėshtetjen qytetare dhe publike. Kėtė aksiomė tė real-politikės, politikanėt dhe subjektet tona partiake nuk e vlerėsojnė gjithmonė si tė tillė. Pas mocioneve tė rrėzuara dhe atyre tė lėna nė mes tė rrugės, natyrisht qė mund tė kenė sjellė rritjen e autoritetit drejtues dhe administrativ tė kryeparlamentares. Kjo ėshtė njė rritje me vlera tė veēanta negativiste nė funksion dhe me po kaq rreziqe pėr vlerėn institucionaliste tė titullares. Sepse shumėkush e di qė nė raste tė tilla, mjedisi ynė politik preket prej autoritarizmit dhe prej protagonizmit individualist tė udhėheqėsit.

Nė jo pak raste, kėtė sedėr kryeparlamentarja e ka demonstruar nė seanca dhe nė marrėdhėnie komunikimesh me deputetė tė opozitės. Sikundėr e ka shfaqur edhe pėrmes ndonjė gjesti injorues nė rastet kur ka pasur pėrballje ankimesh me pretendime procedurale, tė paraqitura nga kėta pėrfaqėsues tė pakicės politike. Vetė opozita duke mbetur nė aksione tė tilla pėrgjysėm, duke iu rikthyer atyre, edhe pse s‘ka pasur besimin e ēuarjes deri nė fund, ka pėsuar zvogėlim besimi dhe natyrisht e ka bėrė edhe mė tė shtuar vlerėsimin se gjendet nė pozita dhe motive hallakatėse.

Ky imazh i opozitės lidhet nė njė farė mėnyre edhe me pamjaftueshmėrinė e saj vokale dhe altnernativė-pasėse pėr rastet e dekreteve, pėr rastet e projektligjeve qė janė kaluar pėrmes imponimit numerik tė kartonave apo pėr projektet e kaluara dhe tė dyshuara si “manovra pėrfituese dhe pėrdoruese prej qeverisėsve”. Krejt kjo tablo e plotė hallakatjeje, shėrben si motiv dhe argument i plotė pėr skepticizėm qytetar dhe mosbesim ndaj pėrfaqėsimit parlamentar nė vend.

Prej 15 marsit 2008 e deri mė sot, pra prej katėr muaj kohė, parlamentarėt shqiptarė kanė dėshmuar se mund tė jenė tė paaftė pėr tė mbėrritur nė njė qėndrim dhe nė njė imponim institucional pėr njė proces hetimor dhe identifikues pėrgjegjėsish. Kjo zvarritje, padyshim qė e bėn edhe mė tė lartė koston politike, si pėr shumicėn qė ėshtė nė pozitėn e pėrgjegjėses, ashtu edhe pėr pakicėn parlamentare qė ėshtė nė pozitėn e llogari-kėrkueses politike. Mosqėnia nė nivelin e detyrės dhe misionit, nė raport me kėtė tragjedi, tė dyja palėt i ka vėnė nė pozita dhe natyrisht edhe mė tė vėshtirė do ta kenė nė tė ardhmen e afėrt.

Fjala ėshtė pėr vėnien nė pozita, pėr shkak se lidhen me besueshmėrinė ndaj autoritetit ligjor dhe shtetit tė sė drejtės, nė Shqipėri. Trajtimi i pėrgjegjėsive dhe hetimi i Gėrdecit mbetet edhe njė provė dėshmie pėr vlerat e partneritetit qė premtojnė dhe ofrojnė institucionet tona me ato ndėrkombėtare. Trajtimi i deritanishėm i ēėshtjes “Gėrdec”, sipas tė gjitha pohimeve nga jashtė, ka mjaftuar si imazh kritik qė tė dyja palėt politike po paraqesin nė publik. Sjellja dhe qėndrimet nė raport me kėtė ēėshtje, kanė vlerėn sinonimike tė rasteve tė pėrgjegjėsisė, si ndaj atyre qė kryejnė mitmarrjen, ashtu edhe ndaj atyre qė realizojnė mitdhėnien. E thėnė me fjalė tė drejtpėrdrejta: pėrgjegjėsi ka fajtori real, por dhe denoncuesi dhe ligjkėrkuesi opozitar.

Pozita dhe opozita deri tani, nė lidhje me kėtė ēėshtje, nė kėtė shfaqje dhe pėrmes kėtij kontributi parlamentar, po komprometojnė vetveten. Ky komprometim lidhet edhe me aspektet e mungesės apo cenimit tė transparencės sė qėllimeve dhe tė pragmatizmit tė drejtpėrdrejtė politik tė udhėheqėsisė sė lartė politike. Se ekziston kjo transparencė e cenuar, prandaj vazhdojnė sot akuza pėr deformim dhe prekje antikushtetuese tė Kushtetutės. Janė tė panjohura prej publikut interesat reale pėr amendimin e Kushtetutės, prandaj dyshohet dhe hamendėsohet prej shumėkujt e mė sė shumti prej opinionistėve dhe vėzhguesve tė mediave. Eshtė cenuar pavarėsia e disa institucioneve kushtetuese dhe po konstatohet polemikė dhe konflikt institucionesh mė shumė jashtė Parlamentit se brenda tij. Kjo ėshtė shprehje e paaftėsisė pėr parlamentarizėm dhe mospėrdorim efektiv tė foltores sė tij.

Kjo situatė e ka shtuar paaftėsinė administrative nė disa prej fushave jetike tė shtetit dhe shoqėrisė, sikundėr mund tė thuhet me plot gojėn se ėshtė rrėnuar standardi dhe shembur ai. Kjo paaftėsi ka mposhtur edhe opozitėn. Ajo, pėr shkak tė kėsaj gjendjeje, po zhvleftėson aksionet politike opozitare, sikundėr edhe itineraret pėr krijim imazhi pėr projektin dhe vizionin e vet qeverisės. Nė kėtė pamje, hallakatėsia ėshtė virtyti i vetėm i palėve tona parlamentare dhe politike.

 

Grilat e mbyllura tė kryeministrisė...

 

Nga Anila SULSTAROVA

Nė bulevardin qendror, pėrveē trafikut dhe pluhurit me nuanca tė shkrira gri nė kafe, qė pėrplaset nė fytyrė kur jam kėmbėsore, ose nė xhamat e makinės kur jam me makinė, mė bėjnė pėrshtypje grilat e mbyllura tė asaj qė supozohet tė jetė zyra e kryeministrit shqiptar. Ato grila kanė kohė qė qėndrojnė tė mbyllura. Nėse je i/e ngeshme dhe sheh dritaret e Kryeministrisė, pak syresh kanė grilat e hapura. Edhe ato qė janė tė hapura, janė deri nė gjysmė. A thua janė masa mbrojtje pėr kryeministrin e Shqipėrisė? Ndoshta...

Megjithėse, ai si burrė fort i zgjuar qė ėshtė, me siguri ka kuptuar qė sulmet mė tė egra, qė kanė cenuar dinjitetin e tij moral dhe politik, qė e kanė zhytur nė faje e dėshtime tė rėnda, qė e kanė shfrytėzuar dhe ai ka lejuar ta shfrytėzojnė pėr pėrfitime shumėplanėshe, kanė ardhur nga ata qė i ka pasur (pėr fat tė keq disa ende i ka), brenda mureve qė mbrohen nga grilat e mbyllura. Nė fakt, politika nuk ėshtė hiē pjesė e pėrparėsive tė mia kryesisht akademike (as nuk besoj tė jetė ndonjėherė), por me gjithė indiferentizmin ndaj saj, ajo ka guxuar tė ndėrhyjė nė cilėsinė e jetės sime personale, jetės sime profesionale me prishjen ekuilibrave tė mjedisit nė tė cilin jetoj. Mllefi mė shtyu qė njė ditė vendosa tė shoh godinėn e shumėmbrojtur Kryeministri, ku zanafillen politikat pėr popullin. Ne, votuesit, besojmė qė ato tė na zhvendosin drejt hapėsirave mė dinjitoze e qytetare. Por, nuk dimė se kryeministri dhe ekipi i tij i mbajnė grilat mbyllur, sepse punojnė ditė dhe natė. Mbajtja hapur e grilave jep sinjalet e natės dhe ditės. Ata nuk duan t’ia dinė nė ėshtė ditė apo natė... Sepse, psikologjikisht, nuk duan tė ndikohen nga ditė-nata.

Rėndėsinė e ajrit tė pastėr, dritės sė diellit, dritėhijeve tė natės, zhurmės sė shiut, kryeministri i shqiptarėve si njeri i rritur nė zona shumė tė pastra e tė bukura tė Shqipėrisė, si mjek, si qytetar i lexuar dhe i kulturuar njeh shumė mirė se ēfarė ndodh nė njerėz, mendje dhe shpirtra qė jetojnė nė errėsirė... Mjediset anemike, tė paajrosura, dritė zbehura zhbėhen jo vetėm nė ngjyrė, por edhe nė funksione. Pikėrisht nė kėtė mjedis prodhohen politika qė prekin ēdo qytetar shqiptar, pavarėsisht moshės. Njerėz qė punojnė dhe rriten nė errėsirė, a mund tė sjellin vallė politika ndriēuese?... Para pak ditėsh isha me studentėt e mi nė provim: 160 studentė tė ndarė nė dy salla, asnjėra e kondicionuar apo me sistem ventilimi. Me njėrėn dorė shkruanin, me tjetrėn fshinin djersėt ose pėrpiqeshin tė freskonin veten a mendjen. Shihja bluzat e njomura tė ngjitura pas kurrizit. Pas provimit rendėn nė lokalet pėrballė godinės ku formohen tė freskoheshin.

Nė fakultetin tonė ka vetėm dy banja ku nuk ka as ujė. Unė punoj nė Universitetin e Tiranės, Fakultetin e Shkencave Sociale. Atje, kush ėshtė i interesuar tė shohė njė pasqyrė domethėnėse tė politikave tė ardhura nga e zbehta kryeministri dhe derivatja e saj me mė shumė ngjyra, ndonėse jo rrallė herė shumė tė errėta, Ministria e Arsimit dhe Shkencės, ėshtė i mirėpritur. Grilat e mbyllura tė Kryeministrisė duket se nuk duan tė kenė asnjė sinjal nga jashtė, asnjė sinjal nga ata qė i kanė vendosur brenda asaj godine, asnjė sinjal nga ata qė iu qėndrojnė pėrballė pėr hir politikash apo dėshire pėr tė pėrmirėsuar tė sotmen dhe tė nesėrmen, asnjė sinjal nga ata qė i votuan pėr bashkė shkėmbim pėrgjegjėsish... Grilat e mbyllura nuk lejojnė kryeministrin e vendit tim tė shohė: varfėrinė qė u lexohet nė sytė e uritur pėr dinjitet votuesve shqiptarė, panikun e prindėrve qė lypin mjekime dhe gjak pėr fėmijėt e tyre, numrin e vetėvrasjeve qė nė gjashtėmujorin e parė tė 2008 ėshtė dy herė mė i madh se ai i vrasjeve, qė qytetarėt e tij nuk ndihen tė mbrojtur, qė listat nė dyqanet e bukės zgjaten bujarisht, qė mesatarja e nxėnėsve tė sistemit parauniversitar ėshtė shumė e ulėt, qė kultura dhe arti shqiptar kanė humbur vlerėn dhe sharmin... qė po vdesin shpresat...

Grilėmbyllura kryeministri mė duket si shtėpia e fantazmave politike tė djeshme, tė sotme, dhe me ē’duket atyre tė ardhshme.

 

PROFESOR KOLĖ PRELA NĖ KUJTIMET E BASHKOHĖSVE

 

Pregatitur nga PRELĖ MILANI

 “Kola nė gjimnaz ka qėnė njė klasė mė lart se unė, por nė shkollė jemi miqėsur dy fish  njeri me tjetrin. Ne ishim nga i njejti fshat dhe mbi tė gjitha miqt tė vertė.  Profesori ka qėnė njė mashkull sy kalter  me njė fytyrė sa tė qeshur aq edhe tė porpurtė, vetull hollė me flokė ngjyrė gėshtenjė, tė  prerė bukur, tė krehur me kujdes lart mbi ballė  duke i dhėnė njė pamje sa tė hijshme aq edhe tėrheqėse.

Kapiten Lekė Vojvoda. Profesor i Akademisė sė Modenės

 

Profesori i pa fat”:Kolė Prelėn e kam pasė profesor letėrsie dhe latinishtje dy vjet e gjysmė nė lice deri sa doli ilegal. I pajisur me njė kulturė tė gjerė, dallohej pėr mėndjen e tij tė mprehtė, i sjellshėm, i ėmbel, i pastėr e i ndershėm. Kishte trimėrinė, patriotizmin dhe gjallėrinė e maleve tė vendlindjes. Kur doli partizan mua dhe shumė e shumė nxėnės tė tjerė nuk na befasoi pasi ndjenjat e tij antifashiste lexoheshin qartė. Pati nga ata qė e quajtėn edhe aventurjer edhe tė lajthitur. Ai qe shumė fatkeq se nuk  mundi ta kultivojė intelektualizmin e vet. Profesor Kolė Prela qe i parakohshėm  pėr kohėn kur jetoi, prandaj   politika e kryqėzoi brutalisht

Sipas Kujtimev tė Ēesk Zadesė 20 dhjetor 1993

 

Profesori gojėmbel: ”Profesori i fjalėve tė embla, intelektuali i kulturės solide prendimore, nga tė paktėt latinishtfolės  elekuent, njeriu i butė qė nuk trazonte njeri, njeriu i urtė qė nė ēdo rast rezantonte menēuri. Nė fushėn e mdimit pedagogjik, profesori i pėrkiste rrymės pedagogjike pragmatiste, tipari themelor i sė cilės ėshtė “pediaocentrizmi(ku nė qendėr tė  veprimtarisė pedagogjike qendron nxėnėsi). Nė fushėn e metodologjisė sė mėsimdhėnjes, profesori brėnda njė pėrjudhe tė shkurtėr formoi individualitetin e vet, njė figurė tė pastėr morale, me njė sistem imunitarė vlersh si diniteti, dashuria dhe respekti. Sjellja e mirė dhe e kulturuar e profesorit u shendėrrua nė shembėlltyrė tė patjetėrsueshme pėr nxenėsit e tij. Shembulli i tij pėrsonal pasqyrohej qartė nė autoritetin, dashurinė, respektin dhe nė mardhėnjet e pėrditshme me nxėnėsit e tij. Kolė Prelėn ndonėse  fati tragjik, e shytoi nė stinėn mė tė bukur tė jetės, ai pati fatin tė mbetej nė kujtime qė nuk shlyhen tek nxenėsit e tij!

Prof Shefik Osmani ish nx i Prof Kolė Prelės

 

”Mė kujtohet shumė mirė ai djalė simpatik i veshur hijshėm, fjalėpakė, skllav i librave. Nuk ishte i pasur ekonomikisht, por shumė i pasur shpirtėrisht, djalė i njė tė ardhmje tė madhe, interpret i fjalės artistike, jo vetėm me atė gegnishte tė kulluar, por me latinishten, italishtėn,  dhe anglishtėn qė fliste na bėnte pėr vete duke na ushqyer me perlat e letėrsisė Evropiane”

Profesor Ēum Jonuzi ish nxės i Kolė Prelės, Shkodėr me 1992

 

Nė vitin 1946 grushti i fuqishėm i diktaturės u dėgjua edhe nė gjimnaz, pa kursyer as nxėnėsit tė cilėt nė forma tė ndryshme kishin filluar tė shfaqin pakėnaqėsinė e tyre, pa kursyer as profesorėt  pėr qendrimet e tyre, mos pranuese ndaj politikės se re arsimore  nė veēanti dhe tė dhunės qė manifestohej nė tė gjitha qelizat e jetės. “Nė radhė tė parė mbetėn tė pashlyer nė kujtesėn e kombit ata  qė pėrbėjnė grupin e “Martirėve tė Demokracisė” si Safet Butka, Mirash Ivanaj, Gjergj Kokoshi, Prof Kolė Prela, Kolė Margjini, Simon Deda e Qemal Draēini”

Hamdi Bushati”Shkodra dhe Motet. Vėll.II, fq 59.

 

Mė kujtohet shumė mirė mėsuesi ynė i latinishtės, lėndė qė mėsohej tė degėn klasike tė gjimnazit tė shtetit. Lėndė e veshtirė, nga mė tė vėshtirat e shkollės sonė. Por profesor Kola na e bėnte tė kuptushme. Kryesore ishte sjellja e tij me ne. Nuk mbaj mend ndonjė ngritje zeri tė zemėruar”

Sipas kujtimeve tė ish- nxėnėsi t Jorgji Sota

 

I lindur nė ajrin e bjeshkėve tė Shoshit ku trimat lindin me flatra, ku e kanė ēerdhėn shqiponjat, sė bashku me  traditėn e krahinės e gėrshetoj  edukatėn e shėndosh qytetare dhe kulturėn e mirfilltė perėndimore. Nuk kishte javė qė nuk na recitonte plot pasjon pjesė nga letėrsia klasike plot xixėllima metaforash, shumicėn e tė cilave i pėrkthente vetė nė klasė.

Caf Jonuzi ish i burgosur. Ish Kryetarė i Shoqatės sė tė Pesekutuerve politik Dega Shkodėr. ish-nx i Prof Kolė Prėlės

 

Profsor Kola ishte njeri thellėsisht i arsimuar, intelektual qė kishte krye mėsimet mė sė miri nė Torino dhe vazhdimisht mbahej nė korentin e tė dhėnave mė tė freskėta tė kulturės. Ai na frymėzonte me kėshillat e urta nė tė cilat nxehtėsia atdhetare bashkohej me dashurinė pėr kulturėn e shėndoshė. Burrnia, ajka e vertetė e vyrtyteve mė tė mira njerzore ishte pjesė e karkterit tė tij. Kolė Prela mbajti  qėndrim burrėror nė gjyqin e Klerikėve tė vitit 1946, kur tė tjerėt heshtėn ose duartrokisnin vdekjen e tyre. Profesori im,  doli malit si antifashist kur shumė tė tjerė teorizonin kafeneve tė qytetit. Profesori i gjimnazit luftoi pėr demokraci nė kohėn kur ndizej flakė revolucioni bolshevik. Ai u flijua  burrėrisht pėr parlamentarizmin e vertetė duke mbjedhė farėn e demokraciė qė mbiu pas 50 vjetėsh.- Emri i Kolė Prelės i bėn nderė Dukagjinit qė e lindi, Shkodrės qė e rriti dhe historisė sė cilės i pėrket- thotė

Ish nxėnėsi i tij Artisti i Merituar Bep Shiroka

 

Profesori kishte njohuri tė plota pėr botėn tipike shqiptare, ku bukuria e kėngės sė njė populli poet gėrshetohej  me bystytnitė dhe legjėndat, qė i pėrkundeshin sė bashku nė njė djep duke na dhėnė njė krua xhevahirėsh tė ēuditshme. Kanunin e Lekė Duakgjinit e konsideronte si kodin e vjetėr tė shqiptarve tek i cili rrezatonte njė humanizėm shoqeror i pashoq: - “Shpija e Shqiptarit asht e Zotit dhe  e Mikut”. I miri e i keqi kanė njė ēmim “se del i miri prej tė keqit dhe i keqi prej tė mirit” Nė tė drejtėn tonė zakonore parimi se tė gjithė njerzit lindin tė lirė dhe tė barabartė ka ekzistuar qindra vjet mė pėrpara se, Didero, Monteskje, Valteri e Rusoi tė  hartonin parimet universale humanizmit  qė i dha hov rrezatues ndryshimit tė botės nė tė ashtuquajturin “shekulli artė”(XVIII) Nė fushėn e letėrsisė  Naimin, De Radėn, dhe nė veēanti Fishtėn i konsideronte apostujt e vertetė tė letersisė shqipe.”Nė vargjet e Fishtės ndihet njė dėshirė e pakufishme lavdie pėr atdheun. “Lahuta e Malsisė”, asht njė hymn lufte pėr kombin tonė. Asht nji za kushtrimi ndėr malet tona tė brituna tė lirisė. Asht  nji kryevepėr me homerikė  dhe gjuhė homerikėsh tė maleve tona. Lahuta do mbetet gjithmonė si njė pasuni kombėtare e pavdekshme me vlera tė pashelyshme artistike”

Tonin Sheldia ish nx i Prof Kolė Prelės

 

Me 30 dhjetor 1940 vdes poeti ynė kombėtar Gjergj Fishta. Atė ditė trishtushme pėr kombin shqiptar   Profesor Kolė Prela foli pėrpara studentėve dhe trupės mėsimore tė liceut ” Pėr tė gjithė ne qė e patėm njohur, vdekja e poetit la pas njė  zbrazti  njė vorfnim dhe vrėngė zije tė thellė. Ky burrė fisnik, me pamje madhėshtore,  i dha hov vales sė rrėmbyeshme tė gjakut shqiptar qė na valon ndėr deje. Origjinal dhe i jashtzakonshėm si poet i gjallė edhe pas vdekjes do tė jetė edhe nė tė ardhmėn brėnda vetdijės tonė”

Gjovalin Ēerkaxhia ish nx i Prof Kolė Prelės

 

Nė gjyqin politik tė muajt  shkurtit 1946  pyetjes sė kryetarit tė seancės se si u prit ardhja e fashizmit prej tė akuzuarit, Pater Gjon Shllaku i pergjigjet:Nė kob i zi pėr Shqipni. Kur u pyet se ēfarė konsiderate kishte pėr levizjen Nacional Ēlirimtare? Edhe ksaj pyetje i pandehuri iu pėrgjigj, E kam konsiderue Nocion. Unė e kam ditė se nė Frontin Nacional Ēlirimtar bajnė pjesė bashkė me komunista edhe Nacionalista. Jam kėnė takue me Zija Dibrėn dhe Prof Kolė Prelėn nė vitin 1943 pėr me ba qė edhe kleri katolik tė bashkohej me levizjen. Por ky bashkim nuk qe i mundur...Unė ketė levizje nuk e kam quajt kurr ateiste, por levizje Nacinal Ēlirimtare”

Prof At Gjon Shllaku. Koha e re 23 fruer 1946.

 

”Gjatė diskutimit tė Projekt- kushtetutės, madje qė kur filluan punimet e Asamblesė, deputetėt tradhėtarė Riza Dani, Kolė Prela, Kolė Kuqali, Zef Haxhia etj si pėrfaqėsues tė rreaksionit e agjent tė impėrjalistėve amerikan e anglez u pėpoqėn tė kundėrshtonin vijėn e Partisė dhe tė Frontit Demokratik

Grupi i Deputetve Buletini i shkencave Shoqėrore 1950, fq 69.

 

”Demokracia e lirė qė kėrkonin kėta deputet s’ishte veēse demokracia borgjeze…Grupi i Deputetve pėr tė kundėrshtuar si opozitė brėnda Asamblesė Kushtetuse u dukėn edhe nė kundėrshtimin e sė drejtės sė revokimit tė pėrfaqėsusėve tė popullit nga zgjedhsit.Asambleja hodhi poshte kėrkesėn djallzore tė deputetve tradhėtarė…Mė rastin e heqjės sė iminitetit tė tradhėtarit Hysin Peja, Partia dhe Fronti Demokratik nepėrmjet shtypit paralajmėronte deputetėt e tjerė tradhtar se “Tėrė  ata qė janė futur barkas nė trenin e revolicionit tė popullit, do tė hidhen nga pėnxherja si parja kallap”

Gazeta Bashkimi 17 mars 1946 

 

Nė Gjyqin  e famshėm tė klerikėve Gjon Shllaku, Mark Ēuni, Danjel Dajani, Gjergj Bici, Giovani Fusti, Gjelosh Lulashi, Qerim Sadik, Gjelosh Luli, Ndoc Vata etj. Kolė Prela 14 shkurt tė viti 1946 me njė guxim tė pa zakontė sfidon autoritetin e kėtij gjyqi politik famkeq duke bėrė njė deklaratė burrėrore 

Deputetii rrethit Prof Kolė Prela, i nacional ēlirimtarės dėshmoi, se ai e shokėt e tij nė P.Gjonin kishin gjetė gjithmonė mirkuptim e mprojtje. Aty e mbrapa ēmimin qė kishte para Partisė, e jo shumė ma vonė u pushkatue nė Tiranė si raksionar e mbrojtėsi klerit.

Pal Dukagjin (At’Danjel Gjeēaj). “Martirizimi i Kishės Katolike Shqiptare 1944-1990”, fq. 45

 

”Profesor Kolė Prela kishte bėrė me shkrim njė dekleratė ku theksonte se At Gjon Shllakun e njoh si antifashist, ai fashizmin e quante okupator, kishte vėnė firmėn nė njė dekleratė  proteste tė mėnshkruar sė bashku me ne profesorėt e tė liceut tė Shkodrės. Kryetar i trupit gjykues e lexoi me zėmrim e nervozizėm kėtė dekleratė duke shtuar se ky person sikur tė ishte trim le tė vinte kėtu dhe  tė dekleronte hapur. Profesor Kolė Prela qė po e ndiqte gjyqin nga jashtė sallės me altopaorlant, erdhi e u fut mėnjėherė  me kokėn lart drejt e nė sallėn e gjyqit. Shoku Kryetar i séances erdha tė mbroj dekleratėn qė sa po lezuat. Atė Deklerat   e kam lėshuar unė dhe jam i vėndosur tė mbroi tė vertetėn. Nė fund tė dekleratės kam vėnė emrin tim Profesor Kolė Prela deputet i popllit tė Dukagjinit dhe ju kujtoi se nuk tė lejoj tė vėshė nė dyshim burrėrinė dhe seriozitetin tim . Angjelin Zojzi  na sjėllė edhe njė detaj tė debatit prokuror deshmitar. Unė nė emėr tė popullit regon prokurori njė gjė tė tillė nuk mundė ta pranoj kurrė. Mė vjen keq tė atakoj njė njeri qė quhet i lėvizjes, por di  tė them se ju e din mirė veprimtarinė e Gjon Shllakut. Ju kujtoi zoti prekuror, shtoi deputeti se jam plotėsisht i pėrgjegjėshėm pėr sa deklerova, prandaj tė lutėm mos i bėni as njė koment thenjeve tė mia. Kaq tha dhe doli jashtė  gjithė mospėrfillje nga

Angjelin Zojzi nė Gazetėn Shkodra   25 tetor 1991

 

Pater Gjin Shllakun nė kontaktet qė kam patur me te Lufta pėderi nė vitin 1945 e kam njohur si antifashist dhe anti italjan ... Duke iu pėrgjigjur pytjes sė prokurori se a keni lexuar Hyllin e Dritės? Po u pėrgjigj shkrimet e tija dhe tė tjerve. Ēfarė pėrshtypje u kanė bėrė?Nuk ju kuptoi pėrse pysni pėr gjera tė tilla qė qė lejoheshin e tė shtypeshin e tė lexoheshin legalisht. Ēfarė shoqėrie ishte ajo Antonjane? Pėrfaqėsuesi i popullit pėrgjigjet shoqėri fetare.Nė kėtė rast populli nė sallė filloi me vėrshėllye e me rrahė kėmbėt”

Gjovalin Zeza Genocidi Mesjetar i shekullit tė 20-tė, fq 49 . “Koha e re”26 shkurt 1946

 

Lufta pėr demokrci dhe opozitėn kėrkon martir

Duke ju referue njė fakti tė pa njohur der tani, por i shkruar nė kujtimet e Gjovalin Lukės sipas tė cilave informohemi se Nako Spiro e kishte marr vesh se diktatori me Koēi Xoxėn kishin vėndosur shkatrrimin e opozitės nė Kuvendin Popullor.Nako spiro disa herė e paralajmroj profesorin tė cilin e kishte vertet mik, se udhėheqja e partisė po e vriste. Njė herė i tha: “Profesor- Unė e kuptoj mirė rėndėsinė e opozitės si faktor nė zhvillimit politik e shoqėrortė njė vendi. Mos ahrro se jeton nė terror tė vertetė injorantėsh. Nuk ėshtė koha pėr tė tilla veprime. Do tė ju vrasin. Hiq dorė!- Dėgjo Nako! I di dhe i kuptoj tė gjitha kėto qė thua. Lufta pėr opozitėn dhe dhemokraci kėrkon edhe martir. Unė kam vėndosė me i dal tė keqės pėrpara, edhe pse e di se do mė vrasin, Qellimi pėr tė cilin luftoj vlen me dhanė jetėn. Tė dy miqėt u pėraqfuan me shumė pėrzemersi dhe nuk u takuan mė kurrė”

E. Ēurshia:Sipas kujtimeve tė Gjovalin Lukės ish Deputet i Duakgjinit. Gazeta Duakgjini nr 36 2005.

 

ARRESTIMI

“Kola frigsohej dhe trishtohej pėr fatin e Duakgjinit dhe tė shqiptarve qė siē i shihe ai kishin ra  tė pre e njė kopeje ujqish tė pa ngopur. Ai nuk gjeti as njė fjalė ngushllimi pėr Markun, as njė shpjegimqė t’ia lehtėsonte peshėn e rėndė , qė po shkatrronte vėllanė e ri 20 vjeēar...Pak ditė mė vonė, na tregonte Marku, Kola u nis pėr nė Tiranė. Si pėrfaqėsues i Duakgjinit, ai pėrshroi gjendjen pėr ata qė sundojshin vendin, por u pėrbuz me neveri. Si luftar i rezistrncės, ai kerkoi ndihmėn e shokve tė luftės, por u shqelmue pa as njė mėshirė. Si intelektual humanist, ai iu drejtue ndergjegjės se atyre qė e kishin quajtė shok pėr vjet tė gjata e tė vėshtira, por gjeti dyer tė mbydhura e veshė tė shurdhė Kola e pa vetėn tė vetmuem, tė perēmuem, e mbas do kohe tė arrestuem”

Prof Sami Repishti nga libri “Pika Loti”tregimi Duakgjinsi i pa fat, fq 58.

 

Me 19 shtator tė vitit 1946 Profesor Kolė Prela arrestohet nė Tiranė. Mas dy javėsh ėshtė sjellėnė Seksjoni e Brendshėm tė Shkodrės. Nė atė kohė punonte  professor nė Gjimnazin e shtetit Shkodėr,  deri nė gusht tė 1946 gjatė vitit 1945 kishte qėnė Drejtori i Shkollės Pedagogjike tė Elbasanit, qė nga viti 1943 kishte qėnė Anėtarė i Kėshillit Antifashist Naciona-Ēlirimtarė tė Qarkut tė Shkodrės. Mbas Ēlirimit ka qėnė Pėrgjegjės  i Seksionit Ekonomik tė Qarkut dhe Antarė i Komisjonit pėr Asistencėn sociale. lajmėronte arrestimin e deputetit duke e cilėsuar si armik dhe tradhėtarė tė atėdheut dhe tė popullit:

”Kolė Prela edhe ky si Riza Dani tradhėtoi popullin e Dukagjinit u lidhė ngusht me kriminelėt e luftės si Nikė Sokoli me shokė dhe nė bashkpunim me ta, mėndonte t’ja fuste thikėn pas shpine pushtetit tonė luftėtarė e punėtorė”.

Gazeta “Koha e re” 14 kallnuer 1946

 

Misionet ushtarake angleze dhe amerikane vunė nė levizje raksionin e brendshim. Ata orgonizuan nė njė grup tė veēantė disa raksionar qė qenė zgjedhur deputet nė dhjetor 1945. Kėta deputet filluan tė shprehėn hapur kundėr shėndrrimeve socialiste

HPPSH. fq,251 

 

”Ka njė javė qė Kolėn e kanė arrestue, nėna nuk  ka marrė vesh asgja deri tani. Nuk e di si i bėhet hallit  kur ta marrin vesh nėna tė tė vertetėn.- Dje  (me 7 tetor) shkova  dhe u interesova se mos mund ta takoja tek burgu por nuk mė lanė me u afrue krrkund, duke mė thėnė ėshtė kategorikisht e ndaluar. Lus  tė madhin  Zotin tė paktėn tė mos pushkatojnė!”.

Nga ditari i   Mark Prelės vellau i vetėm i Kolės qė mė vonė do tė arrestohej edhe  do tė denohej me 10-vjet burg politikisht i akuzuar si pjesmarrės nė ngjarjet e Postribės

 

”Mos harro Dritė mė shih nanėn ia la amanet profesori tė nderuerės Drita Kosturit(ish- e fejuera e Qemal Stafės) qė ndodhej nė qelitė e paraburgimit nė tė njėjtėn hapsanė me Kolė Prelėn qė tani priste vetėm plumbin ballit, nderkoh qė Nėna I mbetej pengu dhe dashuria me  madhe jetės sė tij tė re”

“Rilindja Demokratike” 16.02.1991 

 

“Pėrseri mė nxorrėn me fshi koridoret dhe banjat. Sa do punė e rėndomtė dhe e pa pėrshtashme qė ishte e dajshėm me endje dhe mė dukej previligj!Mė takonte me pastrueshuim dhoma ku ishin tė burgosur.. Nė  njė birucė me terr kishin shti edhe Porfesor Kolė Prelėn deputetin qė kishte dalė nė mbrojtje tė Gjon Shllakut.  E nifshėm e ēmojshim e takova tinzisht. Si duket puna tha mua po mė pushkatojnė. Nuk Prashof ndonjė ndryshim deri mė sot 5 vjet. Kur u ktheva nė dhomė ja tregova fratelit ai mė tha:- Kola si dhe Paulin Pali janė njerzit mė tė pėrgatiturit nė politikėn pėrėndimore se ajo orjentale ėshtė e bazueme nė rrenė dhe pabesi. Sa pėr ato 5 vjetėt qė tė ka thanė, duhet kuptue se nė politikė 5 janė 25 vjet, prandaj mė beso mue se pėr 25 vjet nuk do kemi liri”

At Zef Pėlumbi Rrno vetėm me tregue, pj. I, fq 156

 

Profesor Kolė Prelėn e kam njohur qyshė ma parė se tė arrestohej. Ai paraqiste ma sakt njė tip intelektuali idealist dhe vullnet ēelikėt, gjithmonė kryeulun nė studime. Njeri me kulturė tė gjerė, patriot i flakėt i lartė nė parimet e tij politike..Mė ka lanė mbresa tė pa shlyera kur, e kam takue rastėsisht nė dhomat e burgut. Vdekjen po e priste me njė qetsi tė jaszakonshme. Nuk mujshėm me i dhanė kurrfarė ndihmet se kishin izolue nė prag tė ekzekutimit. Nuk jam qind pėr qin i sigurtė por flitej se nuk e kanė pushkatue, por e mbytėn me hekur pas krejet  nė dhomat e izolimit dhe sė bashku me Paulin Palin i kanė transportue msheftas nė kazanat e mbeturinave. Profesor Kolė Prela pati nji jetė tė shkurtėr tė pa njollė, e tė shkrime nė shėrbim tė idealeve eprore njerzore .

At’Zef Pėllumbi 23 mars 2004

 

Profesor Sami Repishti nė gusht tė viti 1961 kur ndodhej nė kampin e refugjatve nė Gerovo tė Jugusllavisė duke kujtura vuajtjet e burg politik nė Shqipėri shkruan tregimin Duakgjinsi i pa fat kushtuar mikut bashkvuajtės Mark Prela.Nder tė tjera Profesor Repidhti na bėn me dije; “Gjatė kėsaj pėrjudhe kam takue Profesor Kolė Prelėn, deputeti Duakgjinit, nė qelitė e burgut tė Shkodrės. Profesor Prela ishte dobsuar nga torturat e egra fizike dhe tė vazhdushme qė kishte pėsue”

Prof Sami Repishti po aty.

 

Profesor Kolė Prelėn e kam njohur qė nė vitin 1942 ka qėnė njė njeri mrekullushėm shumė i kulturuar, besnik i atėdheut   sy patrmbur nė ēdo situatė. Lėvizja Nacional Ēlirimtare nė Dukagjin ėshtė drejtuar nga ai, zeri i tė cilit bashkoi rreth Fronitit njerizt mė atėdhetare tė atyre maleve.Ai ka qėnė patriot i vertetė, qė nuk u pajtua me idologjinė komuniste dhe pėr rrjedhojė u pushkatua.Vrasja e tij ishte njė krim i shėmtuar  nė vazhdėn e krimeve qė bėri diktatura. Kolė Prela ka qėnė plot 45 vjet mė i avancuar se ne nė politikė.

Gjeneral Sadik Bekteshi dhe ish Komandat i Bataljonit Pėrlat Rexhepi

 

Me Kolė Prelėm jemi njohur nė vitet mė tė vėshtira tė Luftės .Tė pa harruera mbetėn pėr mue situstat jashzakonisht tė vėshtira nė dimrin e vitit 1944 ku partizanėt e Bataljonit Perlat Rexhepi u strehuan nė Pepsumaj tė Shoshit, ndėrsa nga ana tjetėr pėr pak sa nuk u sulmuam nga forcat balisto-zogiste. Kolė Prela nė situata tė tilla komplekse gjithmonė ėshtė udhėhequr nga llogjika dhe urtėsia e cila kur nuk duhej tolaruar e komandonte tė vepronte vėndosmerisht. Kolė Prela ka qėnė veprimtari  kryesorė politik i lėvizjes nė Dukagjin, ai ka kordinuar veprimtarinė antifashiste mes Shkodrės dhe Gjakovės.Proifesori mė ėshtė dhimsur shumė kur u pushkatua dhe nė qėnjėn time kurrė nuk e kam besuar se ka qėnė tradhėtarė siē u akuzua pėr ta denigruar politikisht e moralisht. Ai  ka vėndin e meriotuar nė historinė e Dukagjinit, tė Shkodrės dhe parlamaentarizmit shqiptarė

Gjeneral Qazim Kapesyzi   Komisar  Bataljonit Perlat Rexhepi 

 

Kam ndjekur me vėmendje ceremoninė e  dorzimit tė titullit Qyetrar Nderi i Shkodrės  dhėnė Prof Kolė Prelės, pas vdekjes. Kolė Prela ashtė bir i madh i Duakgjinit, nderi i Shkodrės dhe martir i parlametarizmit shqiptar. Pėr mue u ba i njohftun pas asj deklerate burrėrore tė pa shoqe nė historinė e gjyqeve speciale politike  nė mbrojte tė ashtuquajturit tė grupit tė freterve. Profesor Kolė Prela ishte njė burri veretetė me gjak ilir, me kulturė tė tė gjanė oksidentale, patriuot me vyrtyte tė nalta shpirtrore, simboli bashkimit, idealist i shkėlqyer. Nė qellin tonė plot re Kolė Prela ishte  nji yll qė rrezatoj dritė deri nė vetflijim pėr idealin e shjtėtė lirisė e demokracisė.

Lec Shllaku  Artist i Popullit, 30 shtator 2005

 

 

Shqiptaret ne ikje votojne nėper kolltukofaget

 

Nga: Faruk MYRTAJ

Emigrantėt janė racė e ēuditshme. Prej kohėsh po shfaqen si e ardhme e botės. Ngaqė mė mungojnė ca pak tė dhėna, dhe ngaqė askujt nuk do t’i hynte nė punė, nuk shtyhem deri sa ta konsideroj komb mė vehte! Por qė janė “shumica mė e lirė” e planetit, nuk druhem ta pranoj. Emigrantėt shqiptarė, si gjithė tė ikurit e tjerė, shtyhen tė ndjehen e tė sillen e tė jetojnė nė shoqėritė ku tashmė gjenden.

Tė vonuar, edhe si emigrantė, i gjenė megjithatė mė tė dyzuarit mes emigrantėve: mė shumė nė atdheun e lėnė se aty ku jetojnė. Dhe pėr mė tepėr, fatkeqėsisht janė mė fatlumėt mes emigrantėve tė Europės: nuk i kanė tė shumtė lajmet e mira prej Tiranės zyrtare, sa tė mendojnė kthim tė shpejt atje! Edhe pse tek-tuk ndodh ndryshe… Mė tepėr ka tė ngjarė tė presin qė Atdheu t’i afrohet Europės. Megjithatė, sytė e veshėt dhe gėzimet e festat e hallet, atje i kanė! E lamė Lindjen, ngaqė pritja pėr ta parė vendin Perėndim dukej ca si shumė e gjatė. Atje ku kemi qenė, situatėn vazhdojnė ta quajnė tranzicion.

Duket se i marrin gjėrat me tė qeshur, qė ndjehen mirė. Nuk ėshtė fjala vetėm pėr pushtetarėt qė ngjiten e bjenė pėrkohėsisht prej karrikeve. Shqetėsues ėshtė fakti qė votohet gjithnjė pėr “kullutkofagėt” qė bėrtasin mė shumė, gjithnjė nė emėr tė popullit qė ėshtė nė Ikje. Ata qė vazhdojnė tė mbesin, ose presin tė pėrfitojnė diēka nga tė mbeturat e betejės sė paparimtė, ose janė mėsuar me mungesat e gjėrave “elementare”, si drita, uji, liria...! Kur u telefonojmė njerėzve tanė atje, na pyesin me shaka nėse kėndej ku jemi kemi drita apo jo?! Dhe nėse kemi ujė gjithė javėn?! Po u themi, kemi, si s’kemi! Si pėr gjėra tė rėndomta, teksa ndjejmė se vėrtetė po harrojmė ato gjėra qė atje janė mungesore. Ndjehemi OK, kur bėjmė “birin, vėllanė a motrėn e mirė”, kur mund tė bėjmė dritė pak mė shumė si qytetarė. Po korrupsion, a keni?, na pyesin, se kėtu nuk po ngjyejmė dot mė!

Edhe kėndej kemi, bėjmė iso ne, por nuk i dimė edhe aq kėto gjėra! Ne dimė korrupsionin qė dini ju aty! Se mungesat aty vazhdojmė tė vuajmė, rrugėt aty janė gjithnjė tė prishėshme, pavarsisht tenderave, dhe qeveritė e ministrat aty i dijmėė kokėrr pėr kokėrr, se aty premtojnė atė qė ėshtė e sigurt qė s’do tė bėhet, se aty opozita premton po ato gjėra tė opozitės sė mėparshme, kurse pozita mbrohet me tė njėjtin fjalor tė ish-pozitės! Vetėm prej aty dėgjomė qė politikanėt e duan Europėn dhe Amerikėn mė shumė se tė qeverisurit prej tyre! Dhe sjelljet i kanė si pashallarėt e hershėm qė pėr tė fituar nam tek Porta e Lartė, e shtrėngonin rripin pėr shqiptarėt...

Pastaj bje fjala pėr punėt qė bėjmė ne kėndej dhe punėt qė me gjasė bėjnė ata atje dhe ... aty nisin dallimet. Ne kėndej punojmė, ne kėndej e dimė se pa punė nuk mbahemi dot gjallė, pa punė nuk rronė dot ditėn tjetėr. “Kėndej nuk ka Parti Pune, por ka punė!”, u themi. Ata qeshin, qeshim edhe ne. Dhe vazhdojmė t’i bindemi “fatit” qė kemi pėr pjesė. Ata i gėzohen atij Atdheu qė ėshtė, ne Atdheut-imazh, ėndėrruar prej rilindasve, qė s’bėhet qė s’bėhet! Ata me shpresė tė gjejnė ndonjė vizė pėr kėndej, ne...na e do shpirti atė truall, por hė tė bėhemi me dokumenta, hė tė marrim pak veten, gjersa vjen njė ditė qė Atdheu na bėhet i pamundur... A thua, po tė ktheheshim atje, do ta “ulnim kokėn” tė bėnim punėt qė bėjmė kėtu?! Dhe si qytetarė me mė shumė dritė tashmė, a do ta bindnim tė afėrtin tonė tė kėrkonim nga qeveria atė qė vetėm prej saj duhet kėrkuar, dhe prej qytetarit gjithė sa qytetari ka pėr detyrė? Si tė ikur, si “shqiptarė tė jashtėm”, s’mundim qė s’mundim tė jemi mė tė ftohtė, mė tė arsyeshėm. Kur jemi bijė komunistėsh s’arrijmė dot ta themi njė ndjesė, sė paku tani larg atdheut, dhe tė mos na tėrheq loja e atjeshme e tė njėjtėve; kur jemi tė munduar nga ajo kohė, a s’mundim tė predikojmė qė mė nė fund tė pushojė padrejtėsia, privimet, censurat?

Kur jemi nga Jugu, bėjmė mirė ta dėgjojmė dėshirėmirė gegnishten, dhe kur jemi nga Veriu tė qėmtojmė faktin se dhuna ka qenė dhunė, ndaj gjithė vendit. Dhe tė dy palėt, tė qetėsohen teksa kujtohemi se ėshtė fjala pėr njė Shqipėri tė vogėl, s’mund tė flitet pėr Veri dhe Jug tė njė pike! Pėrkundrazi, ndizemi flakė dhe grindemi nė mes tė metropoleve si pranė KQZ-sė nė Tiranė! Sepse, prej po asaj balte jemi bėrė, prej po asaj klime na valon gjaku, dhe se e dimė mirė qė, edhe nėse nuk jemi tė pranishėm atje nė fushatat elektorale, atje jemi tė regjistruar dhe atje e hedhim votėn! Kur rastisim vetė atje, apo kur ua delegojmė votėn njerėzve tanė atje, a nuk nisemi shpesh nga pasione tė vogla, tė kultivuara nga shtypi i paprinciptė? Por lajmet e atjeshme mezi i presim, megjithatė. E lexojmė qysh nė mėngjes shtypin atje, edhe pse e dimė qė krijesė e mjerė politike ėshtė! Klikojmė tek gazetat shqip dhe mbetemi me tė njėjtin virus prej tė cilit ata atje e kanė vėshtirė tė shpėtojnė.

E kemi sharė e mallkuar tė gjithė komunizmin, por as qė kujtohemi se nė Shqipėri ish-komunistė t janė kudo nė politikė, dhe ende nuk ka pronarė pa lidhje nė politikė! Nuk shkojmė ndėrmend t’u themi tė vėrteta qeveritarėve tanė, kur na vizitojnė (ndjekur nga shpura si prej burrėshtetas tė vendeve tė mėdhenj e me mirėqėnie), kėndej ku na ka degdisur pikėrisht qeverisja e tyre. Madje jemi gati tė paguajmė pėr ceremonitė false e boshe qė organizohen pėr ta! Vijnė nė Perėndim e paraqesin plane e projekte pėr investimet nė Shqipėri, por lenė Perėndimin, zbresin nė Lindje, dhe i kthehen avazit “avash-avash”! Pėr Anglinė dhe Europėn konstitucionale e demokratike kujtohen dhe e thėrrasin si arbitėr veē kur grinden pėr “pjesėt” midis. A thua nuk e dinė se pa kthyer pronarin, pa rivendosur drejtėsinė, pa respektuar tė drejtėn e votės, tė pronės dhe fjalės, askush nuk ka ndėrmend tė vijė e tė investojė atje...

E dimė se atje tė gjithė kemi kushėrinj, dhe ata duhet tė fitojnė, se nuk ka Zot tė na pengojė tė mos e gjejmė “mikun” pėr zgjidhjen e “halleve” tė njerėzve tanė atje, qoftė edhe jashtė ligjit; e dimė se sipas akuzave tė vetė politikanėve pėr njeri tjetrin, ata tė gjithė duhet tė ishin nė “shtėpitė pa qira”, gjė qė nuk ka pėr tė ndodhur se s’ka drejtėsi tė pavarur, dhe prapė bėjmė iso pėr ta! Nė fund tė fundit ngushėllohemi se mė mirė jemi, po tė krahasohemi me dhunėn e “pushtetit popullor” qė na ka qeverisur mė parė! Por na trishtojnė lajmet prej atje. Shumė. Se ne atje jemi, prandaj... Shqipėria e ikur, jemi.

Ajo Shqipėri qė kurrė nuk u bė dot, si pėr mėrzi e maraz tė idealistėve tė saj. Ajo Shqipėri qė u ndėrpre papushim, si shesh luftrash pėr tė tjerėt. U rilindė ėndrrash prej Rilindasve dhe bėri tė merrte trajtėn e Shtetit, por u ndėshkua ashpėr nė vitet si “Fanar i Kuq”. Shqipėria tjetėr, europiania, u kėrkua nga poshtė, nė fillimvitet ’90, u shpėrdorua nga ata sipėr. E lodhėn ėndrrėn, e lanė pa pronė tė hidhte rrėnjė, pa liri fjale tė madhohej prej ėndėrruesve, e kthyen nė “materiale” dhe vazhdojnė ta ndajnė mes veti... Ne ikėm...

Nuk do tė doja tė kisha asnjė fije tė drejte, nėse do tė shprehesha se shqiptarėt ikin duke marrė edhe ėndrrėn me vehte... Megjithatė, ėshtė mirė tė bėjmė kujdes mos rezultojė e vėrtetė kjo pandehmė. As edhe pjesėrisht. Ne jemi Shqipėria e Ikur, por ndjehemi mė shumė atje. S’ka se si qė edhe ėndrra jonė tė mos jetė atje... Ē’bėhet vallė, sikur t’ua kujtonim kėtė atyre...?!

 

Toponomastika shqipe e mbretėrisė 70 vite e “burgosur”

 

Prej shumė vitesh nė rrethe tė ngushta intelektualėsh, por edhe nė masėn e gjėrė tė njerzve tė thjeshtė diskutohet pėr emra tė ndryshėm fshatrash, katundesh, lagjesh, qytetesh e tjerė, tė cilat tingėllojnė si emra Jo tė gjuhės shqipe, por nė gjuhė tė huaja, ku nė Shqipėrinė Veriore (Gegni) mendohet se janė me prejardhje sllave e turke. Trashigimia e kėtyre emrave duket se ardhur si rezultat i fqinjėsisė sė gjatė me popujt sllavė, por edhe si rezultat i pushtimeve tė ndryshme qė nga shekulli XI e vaēanėrisht nė shekullin XIV (1331-1355), kur sundoi me dorė tė hekurt serbi Stefan Dushani, si dhe nga pushtimi mbi katėr shekullore Otoman. Emėrtime apo mė saktė toponime ka edhe me prejardhje latine apo greke (ashtu siē ka edhe turke), por kėto mė shumė gjenden nė Shqipėrinė e Jugut (Toskėni). Nėse “kujtohemi” se jemi nė shekullin XXI, kujdo mund t’i shkojė ndėrmend se si ėshtė e mundur qė ne shqiptarėt nuk kemi bėrė pėrpjekje pėr tė shqipėruar toponamastikėn tonė, kur fqinjėt tanė e mė gjėrė e kanė bėrė kėtė nė gjuhėt e tyre prej kohėsh. Gjithsesi nė Shqipėri Toponomastika ka nevojė jo vetėm pėr shqipėrim, por edhe pėr pastrim, pasi gjatė viteve tė komunizmit u vendosėn me dhunė shumė emėrtime qė kanė lidhje me figura apo simbole komuniste kombėtare e ndėrkombėtare, tė cilave u ka kaluar koha tė paktėn qė me rėnien e komunizmit nė vitet 1990. Nėse nė Shqipėrinė Komuniste, apo sot Demokratike e pluraliste nuk u bėnė pėrpjekje pėr shqpėrimin e Toponamastikės sonė, nė vitet e fundit tė Mbretėrisė Shqiptare ka pasur jo vetėm njė vullnet tė tillė, por shteti i asaj kohe gjatė viteve 1936, 1937 e deri me 6 korrik 1938, kishte ngritur njė komision shtetėror e shkencor tė pėrbėrė nga historianė, gjuhėtarė, albanologė, studiues e shkencėtarė, vendas e tė huaj, tė cilin kishin pėrgatitur projektin e madh tė shqipėrimit tė tė gjithė fshatrave, katundeve, lagjeve, qyteteve e tjerė tė Shqipėrisė. Kėtė projekt Qeveria Shqiptare e Mbretėrisė e miratoi me Vendimin e saj nr. 753, tė datės 6 korrik 1938. Shteti shqiptar kėtė vendim filloi ta bėjė realitet pas botimit nė fletoren zyrtare (tė drejtuar prej Ministrisė sė Brendshme) me datėn 26 gusht (1938). Duhet tė theksohet se rreth 19% e toponomastikės nė shkallė vendi pėsoi ndryshime (shqipėrime). Ne duke mos dashur tė mėrzisim lexuesit me emra tė pafund vendesh si ishin dhe si u bėnė pas vendimit apo mė saktė shqipėruar, pėr Prefekturėn e Shkodrės (Malėsi e Madhe, Shkodėr e Pukė).

 

Nėnprefektura Malėsi e Madhe

 

Emri i fshatit:

Ishte

U bė

Bzhetė

Bardheti

Bogė

Rabe

Okol

Rreth

Zagora

Tejmali

Balaj – Kosan

Balaj – Kosaj

Stare

Katundi i Vjetėr

Kushe

Kushej

Goraj

Malishte

Pjetershan

Pjetrushaj

Gradec

Qytezė

Bratosh

Vllaznia

Rahovica

Kodėr

Vermoshi

Orajt

Vrata

Grykė

Gruemirė - Ēesme

Gruemirė - Kroni

Jubicė

Jupaj

Dobre

Nėnkoder

Palvar

Prroni

Potgore

Rranxė

Sterbeq

Sterbaq

Bogiq

Trojet

Kamicė

Vau

Llazan

Vneshtė

Rashi

Rrashi

Boriē i Madh

Boraku i madh

Omaraj

Amaraj (asht mbar... N.B.)

Boriēi i Vezirit

Boraku i Vezirit

Vraka

Brraka

 

Shkodra (Lagjet e qytetit)

Shaban Efendis

Shabanaj

Tophane

Topit

Lugu i ēesmes

Lugu i Krojit

Has Hotit

Hotit

Tepe

Kodrina

Draēin

Ferreza

 

Katunde tė Shkodrės

Stajka

Pjepnash

Berdicė

Breve

Jubani

Qyteza

Velipojė

Fushėmadhe

Mali i Gjamthit

Mali i Gjymthit

Dobraē

Myzerej

Shiroka

Shėnrroku

 

Nėnprefektura e Pukės

Dushi

Dushku

Dushnjėz

Dushknisht

Arėz

Arst

Porava

Drejtijasi

Shtana

Shtama

Spas

Shpėtim

Mengule

Mengulle

Vau i Spasit

Vau i Shpėtimit

               

Vlen tė theksohet se Toponomastika e Trevės sė Dukagjinit apo Nėnprefekturės sė Dukagjinit siē shkruhet nė vendimin e Qeverisė sė mbretit Zog I, ėshtė thuajse qind pėr qind SHQIP, ndaj emrat e bajraqeve, fshatrave, katundeve apo vendeve tė ndryshme vetėm sa shkruhen pėr kronologji, pasi nuk kanė nevojė pėr shqipėrim, ku ne po kujtojmė: Shalen, Shoshin, Thethin, Xhan-in, Pogun, Toplanėn, Planin, Prekalin, Lotajn e tjerė deri nė Nenmavriqi, qė tė gjitha ishin miratuar pa ndryshime nė toponomastikėn shqip tė 6 korrikut 1938. Mjerisht Vendim nr. 753 i datės 6 korrik 1938, i Qeverisė sė Mbretėrisė shqiptare nuk arriti tė zbatohet praktikisht, pėr arsyen objektive pasi rreth nėntė muaj nga ky vendim (me 7 prill 1939) Shqipėria pushtohet nga fashistėt italianė. Pas pushtimit Mbretėria u rrėzua, pėr tė mos u ngritur kurrė mė, e bashkė me mbretėrinė u harrua apo siē e titulluam kėtė shkrim, u “burgos” edhe kjo punė e madhe shkencore e me vlera tė pazėvendėsueshme shqiptarie. Toponimet e fshatrave, katundeve, qyteteve, lagjeve e tjerė nė tė shumtėn e rasteve u shqipėruan, por nė disa tė tjera u pėrmirėsuan apo pėrshtaten me gjuhėn shqipe dhe trashigiminė historike, ndonse edhe kėtu si nė ēdo punė tė madhe ka nevojė pėr pėrmirėsime, tė cilat duhet tė ishin objekt i Institucioneve shkencore e Shtetit shqiptar, tė paktėn i atij pas viteve 1990. Sidoqoftė gjatė viteve tė komunizmit nuk u fol kurrė pėr kėtė vendim tė mbretėrisė, pėrkundrazi vendimi pėr Toponomastiken Shqip ishte “Burgosė” nga arkivat e partisė - shtet, dhe “vizitohej” fshehtas vetėm nga “avoketrit” komunistė, pėr nevojat e tyre pėr tė fituar ndonjė gradė “shkencore” duke sharė Mbretėrinė e mbretin Zog I. Kjo periudhė rreth gjysėm shekullore e “burgosjes” sė Toponomastikės Shqip, ka pasur arsyet e veta (politike), por tė ēudit fakti, se edhe nė kėto vitet e demokracisė vazhdon tė mbahet e “burgosur” kjo Toponomastikė, por me njė ndryshim, se tani lejohet tė “vizitohet” e trajtohet mė mirė (si e burgosur nė demokraci), por ende pa tė drejtė pėr tė fituar LIRINĖ, e cila pėr kėtė vendim historik do tė thotė qė Shteti e Qeveria, dhe Institucionet shkencore tė shikojnė nė kushtet e reja historike Vendimin e toponimeve tė ndryshuara (shqipėruara) dhe pse jo, tė kėrkohet tė vihet nė zbatim, pėr tė pastruar Toponomastikėn e vjetėr e tė re nga fjalė tė huaja dhe simbole tė sė keqes.

Ndue Bacaj

 

Edhe njė herė pėr stemėn heraldike tė qytetit tė Shkodrės mbi bazėn e ish stemės origjinale mesjetare tė shek XIV-XV

 

Agron Luka

(vijon nga nr. i kaluar)

Gjithsesi, unė nuk kam asnjė lloj para e prapa gjykimi. Disa herė kam propozuar qė edhe ish kisha e Shėn Stefanit, Protektorit tė Shkodrės, ish xhamija e Sulltan Mehmetit II, Fatihut, “ku u kėndua edhe Ezani pėr herė tė parė nė Shkodėr”, siē e theksojnė vetė Burimet Osmane, tė kthehet nė njė muzeum pėr vetė atė objekt dhe ai tė kontrollohet se mos ka edhe ndonjė objekt parakristian mė nė thellėsi etj. Ky ėshtė realiteti e objektiviteti i historisė sonė, ėshtė respekt i ndėrsjelltė, i brezave tė sotėm tė evoluar e tė qytetėruar edhe pėr parardhėsit tonė. Kaq shumė zhurmė pėr kaq pak gjė!         

Pėr mua realitet ėshtė edhe t’a quash Piacėn (e restauruar vetėm nė fasadė!) jo vetėm si “e stilit venecian”, por edhe si “e stilit stambollit”, se atė nuk e ka projektuar e ndėrtuar vetėm e  ekskluzivisht Kol Hidromeno, i ardhur nga Parga, por edhe Usta Muharremi nga Dibra, se Piaca nuk ka qenė vetėm e tregėtarėve dhe e industrialistėve progresistė katolikė, por edhe e atyre progresistė myslimanė, se nė Piacė kanė filluar edhe aktivitetet socialdemokrate e komuniste evropiane etj, pėrndryshe ėshtė tė bėsh qyfyre ironi me rrejtė edhe veten.

Pavarėsisht nga ky episode, replikuesin e respektoj, madje po ia kujtoj atij, njė surprizė, se ia kam dėgjuar zėrin, qysh nga koha e internimit tim politik, qysh nga koha e asaj e “Kalasė sė Krotinės” nė Mallakastėr, kur arkeologu Burhan Dautaj bėri gėrmime arkeologjike dhe zbuloi qytetin Dimal, ku ishte strehuar i famshmi Dhimitėr Fari, ku gjeti edhe fragmente tjegullash solene me mbishkrimin greqisht Dimalitan. Aso kohe e kam dėgjuar se kėtė sinjalizim e kishte bėrė njė alpinist shkodran.

Le tė fitojė argumentimi. Sė fundi dua tė sqaroj (nė origjinalin tonė skjaroj, pa afrikaten q) paksa edhe njė muzikolog, qė filloi tė gjykonte/improvizonte nga specialiteti i tij. Nqs flasim pėr monedha/stema, ėshtė mė se e vėrtetė se Shkodra ka pasur qysh nga shek III-II p.e.r., si bie fjala monedha me anijen ilire lundrėn me vela e rrema skodrinano-liburnike, me atė gjarpėrin apo ngjalėn dhe me fytyrėn e Zeusit ose tė bazileusit Genth. (Tė mos harrojmė se edhe vėllai i Genthit, si komandant i flotės quhej Karavant prej anijes Karava) Por, stemat heraldike tė qyteteve merren nga mesjeta, sepse pėrfaqėsojnė njė nacionalitet me proēes me tipare nacioni.

Shtesė: Me dt 23 dhe 24, me kėrkesėn e prof. tė speleologjisė, ekspertit gjeograf, etnolog-etnograf, Gėzim My. Uruēi, jemi takuar pėr tė sqaruar ndoshta njė keqkuptim nga ne tė dy. Kemi bashkbiseduar edhe rreth temės nė fjalė. Profesori, pėrsėri ngren ēeshtjen se stema heraldike e shek XIV-XV e paraqitur nga dr. prof. L. Nadin, nė origjinalin e saj, mbi dy pėrkrenaret venedikase, ka pasur jo njė, por dy copė shqiponja tė zeza identike. Nė kohėn e pushtimit fashist, njė oficer fashist, paska vėnė dorė mbi kėtė stemė nė Muzeun Correr nė Venedik, duke hequr njėrėn shqiponjė dhe duke vendosur “njė qen me kockė nė gojė”. Ai mė paraqiti edhe njė foto me ngjyra tė skanuar me kėtė stemė me dy shqiponja njė kokėshe/monoqefale. Profesori, mė paraqiti edhe njė foto tjetėr, me njė lloj steme heraldike me njė shqyt vetėm me njė luan dhe me njė foto tė ēelėsit me disa forma mesjetare. Ai thotė se nė Itali, nė njė revistė shkencore ėshtė publikuar edhe njė artikull posoēėrisht pėr kėtė, porse nuk e publikon referencėn, sepse do e publikojė nė njė shkrim tė tijin bashkė me dokumentimet pėrkatėse.  Siē e kam theksuar, edhe mė pėrpara, edhe nė kėtė shkrim, unė nuk ngul kėmbė me domosdo tek luani e as tek shqiponja me dy kokė e me dy kurora mbretėrore mejetare, por te shqiponja e zezė autoktone dhe simbolet e qytet-shtetit republikan mesjetar. Mė nė fund e ripėrsėris pėr tė disatėn herė: kėrkojmė vetėm Diskutimin. Nga rrahja nė tėrėsi, do tė dale njė zgjidhje sa mė e arsyetuar dhe e pranueshme pėr tė gjithė.

 

1990-2007, 100 vrasjet mė tė bujshme nė Shqipėri

 

Kanė qenė persona publikė apo tė njohur nė shoqėri. Kanė patur autoritet apo kanė qenė pjesė e ushtrisė sė tė fortėve. Qė nga viti 1990 e deri mė sot, nė tė gjithė Shqipėrinė janė kryer 100 vrasje qė janė shoqėruar me bujė tė madhe. Duke lėnė pas qindra e mijėra komente, hetime e deri gjykime nga institucionet e shtetit. Por pėr fat tė keq nė tė shumtėn e rasteve kanė patur edhe mungesėn e autorėsisė. Qė nga vrasja e tė rinjve Spartak Deliu e Artan Lenja nė ato ditė trazirash nė njė Tiranė e pushtruar nga protestat dhe qė kėrkonte ndryshimin e sistemit komunist. Pėr tė vazhduar mė pas me vrasjen mė 2 prill tė Arben Brocit, Bujar Bishanakut, Nazmi Kryeziut dhe Besnik Cekės. Kalvari vazhdon me ekzekutimin po nė Tiranė tė Gazment Muēės, njė personazh mė shumė se i njohur nė qarqet e tė rinjve. Apo me vrasjen e njė polici me vlerė tė papėrsėritshme si speciali Arben Ujka. Por edhe tė vdekjes sė biznesmenit nga Kruja Abaz Ulliri, njė ngjarje qė mė shumė ėshtė dyshuar pėr njė aksident i stisur. Apo mė tej me vrasjen e Bujar Kaloshit, drejtorit tė Pėrgjithshėm tė Burgjeve. Pėr tė shkuar nė vitin 1997 ku personazhe tė tillė nė Vlorė si Alfred Nebiu, Luciano pėr tė arritur nė 12 shtator tė vitit 1998 kur u krye vrasja e personalitetit mė tė lartė tė politikės shqiptare, ajo e Azem Hajdarit, kryetarit tė parė tė Partisė Demokratike. Por edhe tė njė rradhe me biznesmenėsh, afaristėsh, por edhe tė huajsh si ai i Stefano Rosit, biznesmenit italian tė prodhimit tė kėpucėve nė Tiranė, qė tre persona i bėn pritė nė tė hyrė tė Kombinatit pėr ti marrė rrogat e punėtorėve qė ai i kishte me vete. Janė 100 vrasje qė shpesh pesha e tyre e pėrzjerė me dhimbjen ka qenė e tillė qė nuk ka shėrbyer vetėm pėr statistikė. Por edhe pėr tė nxjerrė konkluzionin se kėto 17 vjet kanė qenė jo vetėm vite tranzicioni e vite tė stuhishme, por edhe vite ku krimi ka lulėzuar nė rrugė dhe nė skuta pa mė tė voglin problem.

 

Enkelejda Lapi

Mosha: 18 vjeē

Profesioni: Rrobaqepėse

Vrarė: 9 janar 1991

Vendi: Vlorė

Motivi: Nuk dihen

 

Artan Lenja

Mosha: 19 vjeē

profesioni: Ushtar i ruajtjes sė objekteve

Vrarė: 28 shkurt 1991

Vendi: Tiranė

 

Spartak Deliu

Mosha: 15 vjeē

Vrarė: 6 mars 1991

Vendiiranė

Motivi: Nė protestė

 

Arben Broci

Mosha: 21 vjeē

Profesioni: Student

Vrerė: 2 prill 1991

Vendi: Shkodėr

Motivi: Politik

 

Bujar Bishanaku

Mosha: 22 vjeē

Profesioni: Student

Vrarė: 2 prill 1991

Vendi: Shkodėr

Motivi: Politik

 

36. Nazmi Kryeziu

Mosha: 22 vjeē

Profesioni: Student

Vrarė: 2 prill 1991

Vendi: Shkodėr

Motivi: Politik

 

37. Besnik Ceka

Mosha: 21 vjeē

Profesioni: Student

Vrarė: 2 prill 1991

Vendi: Shkodėr

Motivi: Politik

 

Gazment Muēa

Mosha: 24 vjeē

Vrarė: 7 prill 1992

Vendi: Rruga “Bardhyl”, Tiranė

Motivi: Hakmarrje

 

Arben Ujka

Mosha: 22 vjeē

Profesioni: Oficer i forcave speciale RENEA

Vrarė: 22 gusht 1993

Vendi: Mushan, Shkodėr

Motivi: Pėr shkak tė dėtyrės

 

Abaz Ulliri

Mosha: 45 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Vrarė: maj 1995

Vendi: Nikėl, Krujė

Motivi: Konkurenca nė biznes

 

Remzi Hoxha

Mosha: 42 vjeē

Profesioni: Biznesmen

I humbur: 21 tetor 1995

Pistat e hetimit: vdekje nga rrahja

 

Bujar Kaloshi

Mosha: 40 vjeē

Profesioni: Drejtor i Pėrgjithshėm i Burgjeve

Vrarė: 26 korrik 1996

Vendiiranė

Motivi: politik

 

Artur Rustemi

Mosha: 30 vjeē

Vrarė: 10 shkurt 1997

Vendi: Vlorė

Motivi: Pėr shkak tė trazirave

 

Eva Visha

Mosha: 35 vjeē

Vrarė: 23 maj 1997

Vendi: Rruga Tiranė-Elbasan

Motivi: Xhelozia

 

Agim Gjipali

Mosha: 23 vjeē

Vrarė: 3 korrik 1997

Vendi: Tiranė

Motivi: Nė revoltė

 

Shaban Fisheku

Mosha:36 vjeē

Profesioni: Biznesmen, tregti karburanti

Vrarė: vitin 1997

Vendi: Fier

Motivi: Larje hesapesh

 

Fatos Keta

Mosha: 30 vjeē

Vrarė: 6 gusht 1997

Vendi: Tiranė

Motivi: Hakmarrje

 

Artur Grori

Mosha:27 vjeē

Vrarė; 6 gusht 1997

Vendi: Tiranė

Motivi: Hakmarrrje

 

Ylli Myftari

Mosha: 40 vjeē

Profesioni: Kambist

Vrarė: 30 dhjetor 1997

Vendi: Tiranė

Motive: Nuk ka

 

Bujar Sula

Pseudonimi: Loshi i Karbunarės

Mosha: 33 vjeē

Vrarė: 31 dhjetor 1997

Vendi: Karbunarė, Lushnje

Motivi: Hakmarrje

 

Burhan Tomorri

Mosha: 28 vjeē

Vrarė: 25 shkurt 1998

Vendi: Berat

Motivi: Hakmarrje

 

Shkėlqim Xhabafti

Mosha: 30 vjeē

Vrarė: Prill 1998

Vendi: Yzberisht, Tiranė

Motivi: Sherr

 

Taulanat Muēa

Mosha: 23 vjeē

Vrarė: 31 korrik 1998

Vendi: Afėr shtėpisė sė tin nė Tiranė

Motivi: Hakmarrje

 

Azem Hajdari

Mosha: 35 vjeē

Vrarė: 12 shtator 1998

Vendi: Para selisė sė PD-sė nė Tiranė

Motivi: Politik

 

Besim Ēerja

Mosha: 30 vjeē

Profesioni: Badigard i Azem Hajdarit

Vrarė: 12 shtator 1998

Vendi: Tiranė

Motivi: Politik

 

ahmet krasniqi

Mosha: 40 vjeē

Profesioni: Ministėr i Brendshėm i Kosovės

Vrarė: 21 shtator 1998

Vendiiranė

Motivi: Nuk dihet

 

Shkėlqim Haklaj

Mosha: 27 vjeē

Vrarė: 1998

Vendi: Tropojė

Motivi: Hakmarrje

 

Behar Eskiu

Mosha: 25 vjeē

Vrarė: 1998

Vendi: Berat

Motivi: Hakmarrje

 

Kastriot Bejko

Mosha: 28 vjeē

Vrarė: 1998

Vendi: Berat

Motivi: Hakmarrje

 

Ilir Koloshevci

Mosha: 30 vjeē

Profesioni: Furnitor i UĒK-sė

Vrarė: 1998

Vendi: Tiranė

Motivi: Rethana Misterioze

 

Judmir Trifka

Mosha: 31 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Vrarė: 1998

Vendi: Fshati Vajkan mes Lushnjės dhe Fierit

Motivi: Sherri pėr njė tender

 

Stefano Rosi

Mosha: 24 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Vrarė: 1998

Vendi: Tiranė

Motivi: Grabitje

 

Koēo Dado

Mosha: 47 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Zhdukur: 1998

motivi: Pengmarrje

 

Elham Elezi

Mosha: 29 vjeē

Profesioni: Oficeri i RENEA-s

Vrarė: 1998

Vendi: Tiranė

Motivi: Pėr shkak tė detyrės

 

Alfred Nebiu

Pseudonimi: Kakami

Mosha: 37 vjeē

Anėtar i bandės sė Gaxhait

Vrarė: 1999

Vendi: Vlorė

Motivi: Hakmarrje

 

Kozeta Hyseni

Mosha: 21 vjeē

Profesioni: Studente

Vrarė: 19 shkurt 1999

Vendi: Tiranė

Motivi: Hakmarrje

 

Ervin Borova

Mosha: 30 vjeē

vrarė: 9 prill 1999

Vendi: Zona e ish-Bllokut

Motivi: Hakmarrje

 

Ergys Borova

Mosha: 25 vjeē

Vrarė: 4 maj tė 1999

Vendi: Tiranė

Motivi: Hakmarrje

 

Median Shehu

Mosha: 28 vjeē

Profesioni: Efektiv i Gardės sė Republikės

Vrarė: 22 qershor 1999

Vendi: Allias, Tiranė

 

Denis Gina

Mosha: 27 Vjeē

Profesioni: Jurist

Vrarė: 22 qershor 1999

Vendi: Fusha e druve nė Allias, Tiranė

Motivi: Hakmarrje

 

Fatmir Haklaj

Mosha: 30 vjeē

Vrarė: 4 nėntor 1999

Vendi: Nė fshatin Bujan

Motivi: Hakmarrje

 

Santiliano Elezi

Mosha: 26 vjeē

Vrarė: 23 dhjetor 1999

Vendi: Tiranė

Motive: Hakmarrje

Anėtarėsuar: 23-04-2002

Postime: 8,203

Brari i njohur pėr tė gjithė

Elton Zajmi

Mosha: 27 vjeē

Vrarė: 23 dhjetor 1999

Vendi: Tiranė

Motive: Hakmarrje

 

Fatmir Hado

Mosha: 27 vjeē

Vrarė:14 dhjetor 1999

Vendi: Tiranė

Motivi: Hakmarrje

 

Andi Hasani

Mosha: 25 vjeē

Vrarė: 11 janar 2000

Vendi: Tiranė

Motive: Hakmarrje

 

Sokol Alushi

Mosha: 25 vjeē

Vrarė: 11 janar 2000

Vendi: Tiranė

Motive: Hakmarrje

 

Ilir Bardhi

Mosha: 29 vjeē

Vrarė: 9 mars 2000

Vendi: Nė qelinė e Burgut 313, Tiranė

Motivi: Hakmarrje

 

Erieta Avdyli

Mosha: 30 vjeē

Profesioni: Punonjėse UNICEF

Vrarė: 30 mars 2000

Vendi: Durrės

Motivi: Nuk ka

 

Klenti Bano

Mosha: 30 vjeē

Profesioni: Oficer policie

Vrarė: 14 prill 2000

Vendi: lagjja “Xhevdet Neprevishta”, Lushnjė

Motivi: Hakmarrje

 

Ardian Ēobo

Mosha: 26 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Vrarė: 13 maj 2000

Vendi: Tiranė

Motivi: Hakmarrje

 

Arben Zylyftari

Mosha: 37 vjeē

Profesioni: Drejtor policie nė Shkodėr

Vrarė: 2 gusht 2000

Vendi: Shkodėr

Motive: Pėr shkak tė detyrės

 

Ilir Ngresi

Mosha: 34 vjeē

Profesioni: Oficer policie

Vrarė: dhjetor 2000

Vendi: Vlorė

Motive: Pėr shkak tė detyres

 

Riza Ēeēo

Mosha: 43 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Vrarė: 19 dhjetor 2001

Vendi: Tiranė

Motivi: vrasje pėr shkak tė aktivitetit

 

Sandėr Gjeka

Mosha: 30 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Vrarė: 12 maj 2002

Vendi: Shkodėr

Motivi: Pėr motive tė dobėta

 

Gjergji Halo

Mosha: 49 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Vrarė: 12 korrik 2002

Vendi: Fier

Motivi: Konkurrenca

 

Salih Tivari

Mosha: 60 vjeē

Profesioni: Sekretari i pėrgjithshėm i Komunitetit Mysliman

Vrarė: 13 janar 2003

Vendi: Tiranė

Motivi: Nuk ka

 

Fatmir Rama

Mosha: 35 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Vrarė: 29 mars 2003

Vendi: Kartodromi, Tiranė

Motivi: Hakmarrje

 

Florian Vila

Mosha: 38 vjeē

Profesioni: Biznesmen hekuri

Vrarė: 9 prill 2003

Vendi: Tiranė

Motivi: Konkurrencė

 

Myftar Ēela

Mosha: 45 vjeē

Profesioni: President i Klubit tė Futbollit “Vllaznia”

Vrarė: 14 qershor 2003

Vendi: Shkodėr

Motivi: Konflikte

 

Gani Malushi

Mosha: 45 vjeē

Profesioni: Drejtor i Policisė sė Durrėsit

Vrarė: 6 gusht 2003

Vendi: Durrės

Motivi: Pėr shkak tė detyrės

 

Arben pojani

Mosha: 34 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Vrarė: 22 gusht 2003

Vendi: Tiranė

Motivi: Hakmarrje

 

Ledio Bejleri

Mosha: 27 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Vrarė: 30 shtator 2003

Vendi: Tiranė

Motive: Nuk ka

 

Jahe Bahja

Mosha: 40 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Vrarė: 30 tetor 2003

Vendi: Sarandė

Motivi: Konkurrencė

 

Emin Spahia

Mosha: 39 vjeē

Profesioni: Punonjės Social

Vrarė: 10 gusht 2004

Vendi: Shkodėr

Motivi: Hakmarrje

 

Orland Mirashi

Mosha: 17 vjeē

Vrarė: 28 gusht 2004

Vendi: Mali i Jushit, Shkodėr

Motivi: Grindje e ēastit

 

Rafael Riza

Mosha: 24 vjeē

Profesioni: Basketbollist

Vrarė: 3 shtator 2004

Vendi: Korēė

Motive: Motive tė dobėta

 

Sokol Jahollari

Mosha: 30 vjeē

Profesioni: Basketbollist

Vrarė: 3 shtator 2004

Vendi: Korēė

Motivi: Motive tė dobėta

 

Vajdin Lame

Mosha: 35 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Vrarė: 28 shkurt 2005

Vendi: Tiranė

Motivi: Nuk dihen

 

Learton Vathi

Mosha: 35 vjeē

Profesioni: Vėzhguesi i PR nė zgjedhjet parlamentare

Vrarė: 3 korrik 2005

Vendi: Tiranė

 

Baki Taullahu

Mosha: 36 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Vrarė: 3 korrik 2005

Vendi: Lushnjė

Motivi: Hakmarrje

 

Behar Kastrati

Mosha: 34 vjeē

Profesioni: mjek, kryetari i PD nė Has

Vrarė: 7 korrik 2005

Vendi: Has

Motive: Hakmarrje

 

Florian Kulla

Mosha: 28 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Vrarė:15 korrik 2005

Vendi: Durrės

Motivi: Hakmarrje

 

Klajdi Jaho

Mosha: 25 vjeē

Profesioni: Basketbollist

Vrarė: 2 gusht 2005

Vendi: Korēė

Motivi: Hakmarrje

 

Julian Agolli

Mosha: 25 vjeē

Vrarė: gusht 2005

Vendi: Tiranė

Motiveakmarrje

 

Fatjon Naxhaku

Mosha: 33 vjeē

Vrarė: gusht 2005

Vendi: Tiranė

Motivi: Hakmarrje

Emigrant

 

Edmond Malollari

Mosha: 34 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Vrarė: 14 dhjetor 2005

Vendi: Pranė apartamentit tė tij nė Tiranė

Motivi: Hakmarrje

 

Vladimir Arizaj

Mosha: 55 vjeē

Profesioni: Biznesmen

Vrarė: 2005

Vendi: Tiranė

Motivi: Grabitje

 

Melita Rubi

Mosha: 22 vjeē

Profesioni: Gazetare

Vrarė: 5 shkurt 2006

Vendi: Sukth, Durrės

Motivi: Nuk dihen

 

Shpėtim Mara

Mosha: 35 vjeē

Vrarė: 9 shkurt 2006

Vendi: Havaleas, Berat

Motivi: Nuk dihen

 

Florie Mara

Mosha: 25 vjeē

Vrarė: 9 shkurt 2006

Vendi: Havaleas, Berat

Motivi: Nuk dihen

 

Erlin Shapllo

Mosha: 19 vjeē

Vrarė: 27 shkurt 2006

Vendi: Sukth, Durrės

Motivi: Pėr prishjen e pazarit pėr njė armė

 

Thoma Bima

Mosha: 40 vjeē

Vrarė: 9 prill 2006

Vendi: Mėzez, Tiranė

Motivi: Nuk dihen

 

Festim Hoxha

Mosha: 30 vjeē

Vrarė: 9 prill 2006

Vendi: Mėzez, Tiranė

Motivi: Nuk dihen

 

Luan Tafa

Mosha: 33 vjeē

Vrarė: 13 prill 2006

Vendi: Peqin

Motivi: Hakmarrje

 

Hysni Memēaj

Mosha: 40 vjeē

Vrarė: 16 prill 2006

Vendi: Shkodėr

Motivi: Hakmarrje

 

Elton Shehu

Mosha: 29-vjeē

Vrarė: 21 prill 2006

Vendi: Ujė i Ftohtė, Vlorė

Motivi: Nuk dihen

 

Elis Bame

Mosha: 25

Vrarė: 2006

Vendi: Korēė

Motivi: Hakmarrje

 

Fran Kaēorri

Mosha: 34 vjeē

Vrarė: 2006

Vendi: Rrėshen

Motivi: Pengmarrje

 

Artan Shepo

Mosha: 35 vjeē

Vrarė: 6 maj 2006

Vendi: Tiranė

Motivi: Nuk dihen

 

Kulla Papajani

Mosha: 72 vjeē

Vrarė: 17 maj 2006

Vendi: Tiranė

Motivi: Xhelozie

 

Ervin Skėnderaj

Mosha: 28 vjeē

Vrarė: 3 korrik 2006

Vendi: Vlorė

Motivi: Hakmarrje

 

Veli Mema

Mosha: 30 vjeē

Profesioni: Taksist

Vrarė: 9 korrik 2006

Vendi: Tiranė

Motivi: Hakmarrja

 

Dritan Sheme

Profesioni: Tregtar

Mosha: 25 vjeē

Vrarė: 9 korrik 2006

Vendi: Tiranė

Motivi: Hakmarrja

 

Zamir Bilali

Mosha: 37 vjeē

Profesioni: Bizesmen

Vrarė: 15 gusht 2006

Vendi: Tiranė

Motivi: Motive tė dobėta

 

Kin Kodra

Profesioni: Biznesmen

Mosha: 45 vjeē

Vrarė: 19 tetor 2006

Vendi: Shkodėr

Motivi: Gjakmarrja

 

Kufoma e Zall-herr

Emri: Nuk dihet

Mosha: 20 vjeē

Vrarė: 20 tetor 2006

Vendi: Zall-Herr, Tiranė

Motivi: Nuk dihet

 

Esmeralda Laho

Mosha: 19 vjeē

Vrarė: 29 tetor 2006

Vendi: Tiranė

Motivi: Motive tė dobėta

 

Engjėllushe Xhavara

Mosha: 50 vjeē

Vrarė: 9 dhjetor 2006

Vendi: Elbasan

Motivi: Hakmarrje

 

Agim Peqini

Mosha: 34 vjeē

Vrarė: 9 dhjetor 2006

Vendi: Elbasan

Motivi: Kundėrshitm i forcave tė policisė

 

Gjelina Mato

Mosha: 36 vjeē

Vrarė: 8 janar 2007

Vendi: Shkodėr

Motivi: Xhelozi